Hikikomori

Vienas iš santykių su hikikomori variantų - kai vienas iš sutuoktinių išlaiko kitą, ir toksai santykis laikosi daugelį metų.

Hikikomori, kartais dar vadinama kaip hikikimori (iš japonų kalbos "引きこもり" arba "ひきこもり", kas reiškia "atsitraukti" arba "užsidaryti") - tai visoks žalias jaunimėlis, kurie tampa atsiskyrėliais, užsidaro sau namie ir gyvena taip užsidarę nuo mėnesių iki daugelio metų, niekur neišlįsdami arba išlįsdami lauk tik esant labai dideliam poreikiui.

Nors pirmiausiai hikikomori siejamas su paaugliais, per keliasdešimt metų, kai tiriamas šitas atsiskyrimo fenomenas, pastebėta, kad paauglystėje jis tik prasideda, tačiau vėliau dažnai tęsiasi visą gyvenimą, iki pat senatvės. Taigi, nors anksčiau sietas su jaunais asmenimis, dabar hikikomori laikomas reiškiniu, nepriklausomu nuo amžiaus.

Pavadinimą "hikikomori" šitas jaunuolių atsiskyrimas gavo iš Japonijos, nes būtent ten jis buvo išskirtas kaip atskiras fenomenas. Kitose valstybėse jis paprastai būdavo siejamas su dideliu kiekiu skirtingų psichologinių ir psichiatrinių problemų (depresija, schizoidinis asmenybės sutrikimas, PTSD, įvairios fobijos ir kt.), o dalimi atvejų išvis net nebūdavo laikomas kokia nors nenorma. Vakaruose analogiškas dalykas neretai vadinamas NEET - "Not in education, employment or training".

Praktinis hikikomori tipo atsiskyrimų paplitimas Japonijoje vertinamas kaip maždaug nuo 0,4% iki maždaug 4,2% nuo visos populiacijos (dažniau įvardinamas skaičius - apie 1,2%). Tikslesnis paskaičiavimas būna labai sunkus, nes sunku apibrėžti ir kriterijus, ir netgi gauti pačius rezultatus - tokie asmenys tiesiog ignoruoja apklausas ir vengia bet kokių kontaktų. Kitose šalyse lygis yra sulyginamas - JAV iki 2,7%, Italijoje iki 2,3% ir panašiai. Vertinimų variacija labai didelė.

Japonijoje tikslūs hikikomori paskaičiavimai laikomi visgi sąlyginai įmanomais, nes dėl įstatyminių reguliavimų medicinos personalas turi pareigūnų statusą, tad gali lankyti namus, reikalaudamas įleisti ir atsakyti į apklausas. Kitose šalyse paskaičiuoti tokius atsiskyrusius žmones būna dar sunkiau, tad rezultatai gali būti klaidingai iškraipomi į abi puses - pradedant skaičiaus padidinimu, kaip Singapūre, kur pagal vieną iš tyrimų tokių užsidarančių asmenų procentas siekia netoli 20% ir baigiant visišku ignoravimu, kur dalyje valstybių tokio reiškinio tiesiog atseit nėra, nors išties jis neabejotinai egzistuoja.

Tyrinėjant hikikomori tipo elgsenos priežastis, paprastai pastebima, kad jos siejasi su itin grubia, muštro tipo mokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigomis, o taip pat psichologinėmis traumomis, susijusiomis su patirtomis patyčiomis.

Sociokultūriškai pastebima, kad šiais laikais hikikomori užsidarymas būna dar ir gana specifinis: paaugliai žaidžia kompiuterinius žaidimus, skaito visokius anime komiksus, žiūri animacinius filmus, visiškai nugrimzdami į fantazijas ir desocializuodamiesi. Praradę socialinius įgūdžius, paskui dar sunkiau bendrauja su realiu pasauliu, todėl dar sunkiau grįžta į visuomenę.

Taip pat pastebimas ir didelis sąryšis tarp hikikomori ir visokių sąmokslo teorijų, kurias šitas jaunimėlis dažnai smarkiai palaiko ir aktyviai skleidžia, nes realiai nesiorientuoja realybėje, o ir bendrai realią visuomenės sistemą laiko nenormalia, neteisinga, nesuprantama, veikiančia ne taip kaip deklaruojama ir t.t..

Dar vienas reiškinys, pastebimas tiek Japonijoje, tiek kitose šalyse - daugelis hikikomori jau gerokai viršija savo jauno amžiaus ribą, nesusilaukia palikuonių, kurie juos galėtų išlaikyti ir prižiūrėti senatvėje, tad galų gale lieka vienišais. Juos išlaikantys tėvai sensta, tampa nedarbingais, o paskui miršta. Taigi, nemažai hikikomori, būdami visiškai desocializuotais, negebančiais dirbti, galų gale tampa benamiais. Japonijoje šiuo atžvilgiu jau yra atsiradusi sąvoka - 50-80, reiškianti 50 metų amžiaus hikikomori vaikus, kuriuos išlaiko 80 metų amžiaus tėvai.

Pagal kai kuriuos vertinimus, gerėjant pragyvenimui, į hikikomori patraukia vis didesnė ir didesnė dalis jaunų žmonių, o kartą atsiskyrę nuo visuomenės, jie paskui nebenori sugrįžti, taigi, reiškinys ateityje turėtų tiktai blogėti. Kaip tam tikra kompensacija gali veikti socializacijos centrai, tačiau stambesniais mastais - tai visiškas senos švietimo sistemos reformavimas, atsisakant muštro metodų, kilusių iš prūsiškos mokyklų tvarkos. Deja, kiek tai įmanoma - kol kas sunku vertinti, nes vienintele šalimi, kuri šiek tiek nuo tos sistemos tolsta, yra Suomija, o jos vertinimai vis dar nėra vienareikšmiški.