Ukulėlė

Įvairios ukulėlės gerokai skiriasi savo dydžiu, nors netgi baritoninės yra tiek smarkiai mažesnės už mažiausias gitaras, kad atrodo juokingai ir vaikiškai.

Ukulėlė atrodo kaip maža gitara, tačiau tai apgaulė, nes stygos suderintos visiškai kitaip, todėl net ir pramokus groti gitara, su ukulėle išsyk groti nesigaus, nes reiks mokytis ukulėlės akordų (gitaros akordai sutampa tik dalinai). Ir atvirkščiai - pramokus groti ukulėle, nesigaus groti gitara (irgi tik dalinis akordų sutapimas). Aišku, ir vienu, ir kitu atveju pirštus pramankštinsit, o paskui ir mazolius užsiauginsit, tai gal kažkas truputį ir bus lengviau, bet realiai tai skirtingi instrumentai.

Problema yra stygų suderinimas - paprastai gitarai stygos derinamos kaip E-A-D-G-B-E, kai ukulėlei tuo tarpu kaip G-C-E-A (t.y., G4-C4-E4-A4), su pirma styga kitoje oktavoje. Nors būna ir gitarų su keturiomis stygomis, kaip kad bosinė gitara, bet šios suderintos būna kaip pirmos keturios apatinės gitaros stygos - E-A-D-G, tiesiog viena oktava žemiau.

Visgi yra didelis ukulėlių pliusas: ukulėlės akordai yra daug paprastesni, tai daug lengviau išmokstami, o paskui juos visai laisvai galima naudoti ir grojant gitara, kaip dalinius (trijų arba keturių apatinių stygų) akordus.

Ukulėlių kultūra

Savotiška ir labai gerietiška yra ukulėlių kultūra - nors jomis groja nemažai labai aukšto lygio muzikantų, visi sutaria, kad šitas instrumentas nėra pritaikytas kažkokiam gudriam ir meistriškam muzikos atlikimui. Kaip tik atvirkščiai - jis pritaikytas labai lengvam mokymuisi ir paprastiems kūriniams groti kur papuola. Taigi, ukulėlės dažnai naudojamos kaip kelioniniai instrumentai, skirti visiškam atsipalaidavimui, lengvam laisvalaikiui, vaikų mokymui ir panašiems užsiėmimams.

Kaip vienas iš tokios ukulėlių kultūros rezultatų - netgi rimti atlikėjai neretai groja plastmasinėmis ukulėlėmis, tekainuojančiomis 15 eurų ir skirtomis tiesiog mažiems vaikams, ir neieško, ir nesitiki, kad kažkurios kitos ukulėlės už tas vaikiškas būsią smarkiai geresnėmis. Aišku, jie moka atsirinkti tuos produktus, tai blogų irgi nepasirenka. Gal todėl brangiausių ukulėlių kainos (500-700 eurų) net nepriartėja prie brangiausių gitarų (5000-20000 eurų), nors vidutinės klasės ukulėlės savo kainomis (50-150 eurų) nedaug teatsilieka nuo vidutinės klasės gitarų (100-200 eurų).

Taigi, ukulėlių mylėtojai būna labai demokratiški, visiški hipiai ir visokio prestižo anei iš tolo nesivaiko. Sakytume, pagirtina savybė.

Kaip pasirinkti ukulėlę

Pirma, esminė taisyklė: jei instrumentas bus blogas, tai tiesiog negalėsite išmokti juo groti - spausit vieną natą, o gros kita. Tai reiškia, kad neįmanoma pritaupyti ant blogos kokybės - jei ukulėlė bus bloga, teks ją tiesiog išmesti, nes ji negalės groti normaliai. O jei visvien norėsite išmokti groti - teks pirkti antrą, taigi tik dar daugiau išsileisite.

Turėkit omeny, kad rinkoje labai nemažai tokių ukulėlių, kurių savikaina tėra keli eurai, o jos parduodamos už porą dešimčių, bet kokybė būna beviltiška. Ukulėlių rinka išties yra užversta labai prastos kokybės gaminiais.

Rinkitės ukulėlių brendą, kuris būtų žinomas - tai bent jau šiokios tokios garantijos, kad negausite blogos kokybės. Už maždaug 50-60 eurų galima rasti labai neblogų ukulėlių, gamintų Kala, Makala, Fender, Flight ar su kitais žinomais brendais. Gal šitaip nerasite kažkokios labai geros, bet ir šūdo nenusipirksite. Jei trūksta pinigų - ieškokite geriau naudotos padorios firmos ukulėlės, bet tik nepirkit neaiškios kilmės daikto vardan 10 eurų sutaupymo.

Nors profesionalūs muzikantai kartais sugeba atsirinkti gerą instrumentą net iš kraštutinai pigių vaikiškų ukulėlių, kokių kartais būna supermarketuose, bet nesitikėkite, kad jūs tą padarysite irgi. Tam reikia daug žinių ir patirties - pastebėti, ar tiesiai stovi grifas (ar neatsiranda per didelių tarpų su stygomis), ar tolygiai palaikomas stygų įtempimas, ar ukulėlė nulaiko stygų derinimą ir panašiai. Profesionalai tą gali - jei tokį draugą turite, paprašykite, gal jis ir padės. Jei tokio profesionalo neturite - geriau taikykitės į didesnes išlaidas.

Venkite online parduotuvių. Jose galima matyti visokių instrumentų už pagerintas kainas, bet ten pat yra didelė tikimybė, kad instrumentas bus nevykęs ir jūs vėl turėsite per dideles išlaidas. Fizinėse parduotuvėse visi instrumentai būna patikrinami pardavimo metu. Senas triukas, kai pasižiūri fizinėje parduotuvėje, o perki online - čia dažnai nesuveikia, nes muzikos instrumentai pasitaiko labai įvairūs, todėl čia ir yra svarbus konkretaus instrumento atsirinkimas pardavimo metu.

Instrumento grąžinimas online parduotuvei ar supermarketui pagal tai, kad tipo natų nenulaiko ar nesitiunina - nesuveikia, nes pardavėjams yra px, instrumentas sveikas, garsus skleidžia ir nieko nežinom.

Taigi, geriausias variantas - pirkti ukulėlę iš specializuotos muzikos prekių parduotuvės. Tokios parduotuvės nenori turėti reikalų su pigiais nekokybiškais šūdais, tad čia savaime išvengsite nesąmonių. Kartu ten jums tą ukulėlę ir suderins, ir patarimų kokių nors duos. Bus truputį brangiau, bet gausite geresnį daiktą.

Ukulėlių kilmė ir istorija

Yra realių prietrankų pasaulyje, o taip pat ir parduotuvių Lietuvoje, kur pardavėjai tyrais veidais aiškina, kad ukulėlės yra derinamos kaip įprastos gitaros, tik su keturiom stygom, t.y., kaip kokios tai bosinės. Ir kartais taip ir sutiunina, su palaida pirma styga. Arba netgi dar geriau - nuo originalių ukulėlių nuima ir perdėlioja stygas, sukeisdami jas vietomis, nes įsivaizduoja, kad gamintojas jas neteisingai sudėliojo. Ir paskui tyrais veidais vėl aiškina, kad čia viskas taip ir turi būti. Taip, čia rimtas, mes nejuokaujam, nes nemokam.

Deja, turim nuliūdinti: ukulėlių atsiradimo kilmė visai nesusijusi su gitaromis, ir griežtai imant, tai išvis nėra gitara, o tik panašaus pavidalo instrumentas. Pagal kilmę ukulėlės yra iš Portugalijos instrumentų ražanjos (rajão) ir Bragos mačetės (machete de braga) arba braguinos (braguinha), kurie turėdavo po 5 arba 4 stygas ir būna derinami kaip D-G-C-E-A arba G-C-E-A. Kažkada XIXa. pabaigoje šitie instrumentai pakliuvo į Havajus, kur tuometinis karalius labai rūpinosi kultūra ir finansavo visokių instrumentų gamybą ir muzikavimą. Taip ir gavosi supaprastinta mačetės versija su keturiomis stygomis ir tuo pat G-C-E-A derinimu, visiškai nesuderinamu su įprastomis gitaromis.

Ukulėlių dydžiai ir rūšys

Nors dažnas įsivaizduoja, kad ukulėlės yra visada tik baisiai mažytės, realiai tai būna įvairių - didžiausios, kontrabosinės ukulėlės tai gali būti 32 colių ilgio, kai pilno dydžio gitara yra 40 colių - t.y., ukulėlė gali būti pakankamai nemaža. Bendrai yra keturi pagrindiniai ukulėlių dydžiai, plius penktas, retesnis - tai bosinis:

• Soprano ukulėlė - 21 colio, t.y., apie 53cm bendro ilgio
• Koncertinė ukulėlė - 23 colių, t.y., apie 58cm bendro ilgio
• Tenorinė ukulėlė - 26 colių, t.y., apie 66cm bendro ilgio
• Baritoninė ukulėlė - 29-30, kartais ir daugiau colių, t.y., apie 74cm ar didesnio bendro ilgio
• Bosinė ukulėlė - 30-32 colių, t.y, 76 ar daugiau centimetrų bendro ilgio

Be ukulėlių būna dar gitalėlės - tokios baritoninių ukulėlių dydžio gitaros, kurios turi 6 stygas ir šiaip yra kaip gitaros, bet sumažintos. Tai šios su ukulėlėmis dažnai painiojamos, nors menkai ką bendro teturi ir yra tiesiog įprastos gitaros, sumažintos iki vaikiško dydžio.

Šiais laikais, kai siaučia ukulėlių mada, jas gamina didesnė dalis gitaras gaminančių firmų, įskaitant tokias superkompanijas, kaip Yamaha ar Fender. Tačiau yra ir firmų, kurios specializuojasi būtent ukulėlių gamyboje - kartais tokios būna geresnės, o kartais tiesiog gražesnės. Tarp specializuotų kompanijų Lietuvoje vienos labiau žinomų yra Puka ir Flight, o pasaulyje - taip pat ir įvairios senos ir prabangios iš Havajų kilusios firmos, kaip kad Kala.

Ai, dar vienas momentas - kadangi ukulėlės savo prigimtimi ir kilme buvo tokie pusiau savadarbiai instrumentai, tai ir dabar jos dažnai perdarinėjamos. Vienas iš įdomesnių perdarymų - tai sudėti plonas plienines stygas, dėl kurių jos gauna stebėtinai kitokį, labai ryškų skambesį. Tiesa, įprastas ritminis grojimas tada pasidaro sudėtingas.

Ukulėlės perdarymas į mažą keturstygę gitarą

Yra vienas labai gudrus triukas, kuris leidžia ukulėlę (netgi soprano ukulėlę) perdaryti į mažą keturstygę gitarą - pakeičiam pirmą nuo viršaus ukulėlės stygą į sunkesnę, iš gitaros paimtą, ir tada suderinam vėlgi į tą pat G-C-E-A, tiesiog pirma iš stygų skambės įprastoje gitarinėje tonacijoje, oktava žemiau - G3-C4-E4-A4 - gausis taip, kaip keturios apatinės gitarlėlės stygos. Pas įprastą ukulėlę pirma styga būna užploninta dėl linksmesnio skambesio - todėl ir reikia vienos stygos pakeitimo į gitarinę.

Ir vat tada gauname ukulėlės stygų suderinimą kaip pas gitalėlės apatines keturias stygas, ir tada galim groti pusę įprastų paprastos gitaros akordų - t.y., tuos, kurie gali apseiti be viršutinių dviejų stygų - ir tą galim daryti su mikroskopine gitariuke, kuri yra tiesiog absurdiškai mažo dydžio.

Toksai derinimas išties nėra labai stebuklingas - pvz., tenorinės ukulėlės paprastai ir yra derinamos dviem būdais - kaip paprastos, su G4 pirma styga ("High G") ir su pažeminta į G3 pirma styga ("Low G") - t.y., kaip čia aprašom. Tiesiog paprastos mažos ukulėlės taip derinamos rečiau.

Nors su tokia mikrogitara gausis pagroti ne visus įprastos gitaros akordus, bet maždaug pusė gausis, o kartu groti bus netgi kažkiek lengviau, nes stygos tik keturios. Ir tokia gitariukė užims mažai vietos, ir kainuos nebrangiai.

Tiesa, įprasti ukulėlės akordai ant tokios mikrogitariukės skambės gerokai kitaip, taip kad instrumentai gausis tarpusavy nesuderinami - ukulėlinių partijų nepagrosit.