Tramvajus - taigi tiesiog miestinis traukinys, tik kad trumpas, su siaurais vagonais ir labai manevringas. Važiuoja bėgiais, kuriuos prieš tai reikia įrengti - matomai tie bėgiai ir yra esminis tramvajaus trūkumas, nes kainuoja juntamai pinigų.
Tramvajai turi labai daug privalumų prieš bet kokį kitą transportą, dėl to apie juos visi miestų transportininkai nuolat svaigsta:
- Dėl paskirai įrengiamų linijų nestabdomi bendrame transporto sraute
- Dėl mažos ratų trinties kraštutinai ekonomiški
- Dėl mažos ratų trinties gali lengvai pasiekti didelį greitį
- Dėl elektrinės pavaros dirba hibridiniu režimu - įsivažiuodami ima energiją, stabdydami - atiduoda energiją
- Dėl bėginės sistemos patys savaime yra pusiau automatiškai valdomi
- Savo talpa lenkia bet kokius autobusus ar troleibusus, dėl to tinka dideliems keleivių srautams pervežti
- Dėl lygių bėgių ir sudėtingesnės pakabos nekrato, todėl yra komfortiškesni už bet kurią kitą miesto transporto rūšį
- Yra kraštutinai ilgaamžiai - vienas sąstatas be problemų gali tarnauti pusę šimtmečio ar dar ilgiau
- Paskaičiavus kaštus ilgame periode, gaunasi pigesni už išvis bet kokią kitą miesto transporto rūšį
Nedaugelis įtaria, bet šiuolaikinio tramvajaus ir traukinio bėgių vėžės sutampa. Tiksliau, sutampa vakarietiško traukinio ir tramvajaus bėgių plotis - 1435mm. Tiesiog traukinio atveju vagonai būna smarkiai pakelti, platūs, o kad nevirstų posūkiuose, tie posūkiai daromi labai didelio spindulio. Gi tramvajų vagonai būna siauri, labai žemai nuleisti - atitinkamai, galimas ir manevravimas mažo spindulio posūkiuose. Tačiau toksai tramvajų ir traukinių bėgių suderinamumas labai atpigina aptarnavimą, nes kai kurios dalys ir įranga tada gali būti naudojama ta pati ir tramvajams, ir traukiniams, o negana to, tam tikros traukinių ir tramvajų linijų dalys gali būti naudojamos bendrai - pvz., ir keleiviams gabenti, ir, jei prireikia, didesniems ir stambių gabaritų kroviniams.
Nuo 1893 metų iki pat 1925 dar Vilniuje veikė ir konkė, taip buvo vadintas arklinis tramvajus. Vietoje jo lenkai vėliau norėjo pastatyti motorinį tramvajų, tačiau tas motorizavimas nesigavo, nes vis varikliai gesdavo, tai galų gale baigėsi tuo, kad prisipirko autobusų. Gi po II Pasaulinio karo sovietams čia buvo ne galvoj, tai pastatatė troleibusus.
Tai anuomet, konkės metu, maršrutai buvo trys
- Nr.1 - Stotis – Vilniaus žaliasis tiltas
- Nr.2 - Žvėryno tiltas – Užupio tiltas
- Nr.3 - Katedros aikštė – Antakalnis
Dabar jau Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai reikia elektrinio tramvajaus, ir kuo greičiau, nes keleiviai laukia.