Apeliacija į natūralumą yra loginė klaida, kurioje teigiama, kad viskas, kas natūralu, yra gerai, o dirbtina – blogai.
Tokį natūralumo argumentą mėgsta naudoti įvairūs konservatoriai, tikintys, pvz., kad kokia nors ten nauja vakcina yra pačio Amerikos prezidento sukurta ir čipais apsėta, kad tik suverbuoti tautą ir paversti ją į mergiukus. Panašiai tikima ir kitų nenatūralių produktų ar dar kokių nors daiktų savybėmis - pvz., kad visa chemija yra totalus blogis ar kad kokie nors natūralūs produktai esą labai gerai.
Tuo pat metu tokie „natūralistai“ visiškai ignoruoja tai, kad ne viskas, kas natūralu, yra gerai. Jiems nerūpi, kad natūralu yra sirgti kokiomis žiauriomis ligomis, kad natūralu yra žudyti, kad gal būt natūralu yra prievartauti. Juk visa tai egzistuoja gamtoje, reiškia tie dibiloidai visiškai pritaria tokiems dalykams? O vat ne, paprastai nepritaria. Įdomu, kodėl?
Tokiu būdu, jų apeliacija į natūralumą yra labai prastas argumentas, nes, pagal jų pačių logiką, jie patys turėtų išvis gyventi džiunglėse ir krapštyti vienas kitam plaukus ir ėsti vieni kitų blusas beigi utėles, o ne sedėti civilizacijoje, kur praktiškai niekas nėra natūralu.
Beje, neretai natūralumo argumentas pradedamas painioti su moralumo kriterijumi ir aiškinama, kad kažkas yra nenatūralu, nors išties gamtoje tai pasitaiko natūraliai. Tiesiog tokie argumentuotojai natūralumą supainioja su savo pačių moraliniais įsitikinimais. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių - aiškinimai, esą homoseksualumas esąs nenatūralus, nors gamtoje jis pasitaiko dažnai. Išties gi jų moralės normomis remiantis, homoseksualumas yra neleistinas, o su natūralumu tai nieko bendro neturi.