Užsienio prekybos balansas

Užsienio prekybos balansas arba dar vadinamas užsienio prekybos saldo - tai toksai rodiklis, kuris rodo, kiek buvo pas valstybę eksporto, o kiek buvo importo. Teoriškai skaitosi, kad jei valstybė importuos mažiau, negu eksportuos, tai ilgainiui uždirbs daugiau pinigų ir bus turtingesnė. Gi tuo tarpu tos šalys, kurios importuoja daugiau, nei eksportuoja - atseit bus skurdesnės. Jei balansas būna neigiamas, tai būna sakoma, kad yra užsienio prekybos deficitas.

Prekybos balanso sąvoka yra paremta tais pat principais, kaip ir įmonių vertinimas pagal išlaidas ir pajamas - jei išlaidos viršija pajamas, tai firma eina žemyn, į minusą, o jei atvirkščiai, pajamos viršija išlaidas - tai firma pelninga ir sėkmingai auga. Tik vat deja, su valstybėmis nebūtinai būna šitaip, nes procesai čia būna kiek sudėtingesni.

Išties viskas yra daug painiau, ir netgi taip smarkiai painiau, kad toli gražu dar neaišku, kuo tenai kas gali baigtis.

Štai pavyzdžiui, 228 milijonus gyventojų turinti Nigerija kokiais tai 2022 metais turėjo eksporto už 63,4 milijardo dolerių ir 60,7 milijardo dolerių importo, tokiu budu gavosi daugiau kaip du milijardai prekybos pertekliaus. Bet valstybė visvien buvo visiškoje pasaulinėje ekonomikos šiknoje. 0.27

O štai pavyzdžiui, 172 milijonus gyventojų Bangladešas kokiais tai 2023 metais turėjo 54,5 milijardo dolerių eksporto ir 57,6 milijardo dolerių importo, tokiu būdu gavosi pora milijardų prekybos deficito. Ir valstybė irgi buvo pasaulinėje ekonomikos šiknoje. 0.31

O štai pavyzdžiui, vos 3 milijonus gyventojų turinti Lietuva kokiais tai 2022 metais turėjo 44,3 milijardo dolerių eksporto ir 52,5 milijardo dolerių importo, tokiu būdu gavosi prekybos deficitas, didesnis, nei Bangladešo ir Nigerijos kartu sudėjus. Ir visvien Lietuva gavosi nr.38 pasaulyje pagal BVP per asmenį, ir negana to, savo visa ekonomikos produkcija nedaug nuo tos Nigerijos ar Bangladešo atsiliekanti. 14.6

Taigi, nors ir blogesnis prekybos saldo, Lietuva eksportu per gyventoją apie 54 kartus lenkia Nigeriją ir 47 kartus lenkia Bangladešą. Apyvartomis per gyventoją - irgi panašiai. O tai reiškia, kad ir pragyvenimo lygiu - taip pat panašiai. Tai reiškia, kad vidutinis žmogus Lietuvoje per metus uždirba maždaug tiek, kiek žmogus Nigerijoje ar Bangladeše uždirba per visą gyvenimą. Ir jei jau matome tokį fenomeną, tai akivaizdu, kad jo kilmė nėra tik tame prekybos saldo.

Kaip giliau žvelgiantys pastebi, yra krūvelė faktorių, kurie daro įtaką, kuri nei kiek ne mažesnė, negu prekybos balansas, bet kartu su ta prekyba smarkiai susiję:

• Kokia dalis iš eksporto uždirbtų pinigų dalis nuteka atgal į užsienį? Jei nuteka didelė dalis pinigų, tai kas iš to eksporto, nes pinigų visvien nelieka.
• Kokia dalis iš importui išleistų pinigų pasilieka čia pat valstybėje? Jei tie pinigai investuojami į ekonomiką, tai importas gali kaip tik pagerinti ekonomiką.
• Kiek pridėtinės vertės buvo sukurta valstybėje per eksporto prekes? Jei mažai, tai uždarbis tiesiog liks mažas ir eksporto įtaka liks menka.
• Kiek importuojamos prekės pakelia valstybės ekonomiką? Jei importuojamos gamybos priemonės, jos vėliau padengia tas išlaidas ir tik pagerina balansą.
• Kur išnaudojami iš eksporto uždirbti pinigai? Jei jie tiesiog pravalgomi ir ištaškomi, tai visas tas teigiamas balansas išeikvojamas niekams.

Žodžiu, ne taip jau paprasta su tuo užsienio prekybos balansu, bet visgi tai yra svarbus rodiklis, kuris šį bei tą visgi rodo apie situaciją. Tik reikia ir kitus dalykus žinoti.