2 703
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Bučiuokliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Bučiuokliai''' - anokios milžiniškos blakės, gyvenančios Amerikoje, daugiau pietinėse JAV valstijose, taipgi ir Pietų Amerikoje ir p...) |
|||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Įprotį šie bučiuokliai vabzdžiai turi labai bjaurų: atskridę, pagal kvėpavimą aptinka žmogaus ar kokio nors ten [[šuo|šunio]] lūpas ant jų tyliai užropoja ir įsisiurbia. Tai jei esat pratę miegot prie atviro lango, staiga galit aptikti atsibudę, kad į lūpas jums įsisiurbęs visas būrys šlykščių vabzdžių. Dar gi taip pat mėgsta įsisiurbti ir į akis, mat tenai irgi minkšta oda. | Įprotį šie bučiuokliai vabzdžiai turi labai bjaurų: atskridę, pagal kvėpavimą aptinka žmogaus ar kokio nors ten [[šuo|šunio]] lūpas ant jų tyliai užropoja ir įsisiurbia. Tai jei esat pratę miegot prie atviro lango, staiga galit aptikti atsibudę, kad į lūpas jums įsisiurbęs visas būrys šlykščių vabzdžių. Dar gi taip pat mėgsta įsisiurbti ir į akis, mat tenai irgi minkšta oda. | ||
Tai dar negana to, kaip kad kokios [[blakės]] platina šiltinę, taip ir šitie padarai platina kažkokią ten tripanosomą, katra dar vadinama Čago liga, kur nuo jos miršta, nes vaistų nėra. Gi dar pažymėtina, kad šitie padarai dar ir ne vienos rūšies, šimtai skirtingų, su skirtingomis spalvomis, taip kad tenais užusieniuose būdami, jei tik pastebėsit ką nors panašaus į kokią nors pilką blakę ar šiaip neaiškų vabzdį, tai purškit dichlofosais iškart. | Tai dar negana to, kaip kad kokios įprastos [[blakės]] platina šiltinę, taip ir šitie padarai platina kažkokią ten tripanosomą, katra dar vadinama Čago liga, kur nuo jos miršta, nes vaistų nėra. Gi dar pažymėtina, kad šitie padarai dar ir ne vienos rūšies, šimtai skirtingų, su skirtingomis spalvomis, taip kad tenais užusieniuose būdami, jei tik pastebėsit ką nors panašaus į kokią nors pilką blakę ar šiaip neaiškų vabzdį, tai purškit [[dichlofosas|dichlofosais]] iškart. Geriau išnuodyti per daug, nei numirti. | ||
[[Vaizdas:Rhodnius_prolixus.jpg|700px|thumb|center|Štai vat visa evoliucija, kaip sakant, įvairybės, o išties tai šitie vabzdžiai vadinami bučiuokliais]] | [[Vaizdas:Rhodnius_prolixus.jpg|700px|thumb|center|Štai vat visa evoliucija, kaip sakant, įvairybės, o išties tai šitie vabzdžiai vadinami bučiuokliais]] | ||
Gi kai kurios kitos veislės, kur ne bučiuokliai, tai dar vadinamos vabalais žudikais aka ''assasin bug'', tai čia išvis atskiras atvejis: anie maitinasi už save daug kartų didesnėmis pelėmis, nors ir patys šiaip jau nemenki, 5 centimetrų ilgumo kartais būna, tai šitie vat kitaip elgiasi - ne šiaip siurbia [[kraujas|kraują]], o pirma sušvirkščia nuodus su visokias mėsas ardančiu fermentu, o paskui, palaukę, pakolei tas fermentas mėsas suskystins, išsiurbia. Taigi išties panašiai elgiasi ir [[vorai]], tik vat tie vabalai žudikai bjauresni, nes būna, kad irgi ima ir įkanda ten į ranką ar į galvą, nes nelabai orientuojasi, bile tik kąst... Tai paskum būna, kad ir numiršta kas nors, tai todėl ir vadinami žudikais... | Gi kai kurios kitos veislės, kur ne bučiuokliai, tai dar vadinamos vabalais žudikais aka ''assasin bug'', tai čia išvis atskiras atvejis: anie maitinasi už save daug kartų didesnėmis pelėmis, nors ir patys šiaip jau nemenki, 5 centimetrų ilgumo kartais būna, tai šitie vat kitaip elgiasi - ne šiaip siurbia [[kraujas|kraują]], o pirma sušvirkščia nuodus su visokias mėsas ardančiu fermentu, o paskui, palaukę, pakolei tas fermentas mėsas suskystins, išsiurbia. Taigi išties panašiai elgiasi ir [[vorai]], tik vat tie vabalai žudikai bjauresni, nes būna, kad irgi ima ir įkanda ten į ranką ar į galvą, nes nelabai orientuojasi, bile tik kąst... Tai paskum būna, kad ir numiršta kas nors, tai todėl ir vadinami žudikais... | ||
Dar mokslininkai informuoja, kad nors dažnas sako, kad čia vabalai bučiuokliai, išties tai yra ne vabalai, o blakės, nes blakės, pasirodo, yra ne vabalai. Lotyniškai visa ta kažkokia gentis vadinama ''Triatominae'', o konkrečiau - ''triatoma'', o iš jų ryškiausios rūšys yra ''Rhodnius prolixus'' ir ''Triatoma infestans''. Pastaruosius kadaise aprašė patsai [[Čarlzas Darvinas]], katras su jais susidūrė kažkur [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]] - rašė, kad tie vabzdžiai eantys colio ilgumo (2,5cm) ir labai bjaurūs, nemalonų jausmą keliantys, kai ropoja oda ir paplokšti, o kai prisisiurbia kraujo - pasidaro apvalaini ir labai lengvai sutraiškomi. | |||
[[Category:Biologija]] | [[Category:Biologija]] | ||