Paleolitas

Paleolitas arba Senasis akmens amžius - tai tas priešistorinis periodas, nuo kurio ir prasidėjo žmonių istorija. Tariama, kad šis periodas prasidėjo kartu su žmogaus sužmogėjimu, kai tam tikros beždžionės pasidarė kalbančiomis. Būtent kalba, kaip galima spėti, ir yra toji evoliucinė naujovė, kurios dėka atsirado žmogus, ir būtent nuo primityvios kalbos atsiradimo matomai ir prasidėjo žmonių vystymasis.

Dar manomai tas paleolitas atsirado savanose (tokie laukai žolių, be medžių), kurios buvo dabartinėje Afrikoje, Sacharos dykumoje, nors naujausi tyrimai rodo, kad savanos buvo ir dabartinės Graikijos ir Italijos teritorijose (ten savanos vis dar egzistuoja ir net turi atskirą savanų tipą).

Tai va - toj Sacharoj baigėsi medžiai ir liko vien aukštos žolės, buvusios žmogbezdžionės nulipo nuo paskutinio medžio ir atsistojo ant kojų, nes keturiomis valkiotis po žolynus tapo neaktualu. Kadangi ūgis buvo nevienodas, vieni žmonės mažesni, kiti didesni (visai kaip dabar), tai "mažoji" bezdžionė (žmogus) paėmė akmenį į letenas (rankas) ir smogė aukščiausiai į kaukuolę, taip norėdama sulyginti ūgius, ta krito visai negyva. Taip prasidėjo akmens amžius - paleolitas, nes akmuo tapo tikrai naudingu įrankiu.

Paleolitas prasidėjo grubiai apytiksliai maždaug prieš kokius 2-4 milijonus metų, ir paprastai yra vertinamas kaip tas laikas, kai žmonės pradėjo naudoti visokius akmeninius įrankius, bet vis dar gyveno iš to, ką savaime duoda gamta. Periodo pabaiga - maždaug prieš 12 tūkstančių metų. Paskui prasidėjo tarpinis, pereinamasis periodas - Mezolitas, o dar paskui - Naujasis akmens amžius, žinomas kaip Neolitas.

Esminiai paleolito išradimai

Esminiai paleolito išradimai iki šiolei yra be galo naudingi bet kam, kas tik gali atsidurti laukinėje gamtoje be jokių įrankių ir šiuolaikinio pasaulio patogumų. Taip kad verta išmokti, ką gero žmonės išrado paleolito laikais.

Ankstyvojo paleolito išradimai

Ankstyvojo paleolito išradimai leido išvis vystytis žmonėms, kaip rūšiai. Tie, kurie geriausiai naudodavosi ankstyvojo paleolito išradimais, išgyvendavo žymiai geriau, todėl natūralios atrankos būdu duodavo daugiau palikuonių. Tie, kas šių išradimų neįsisavindavo, turėdavo mažai šansų išgyventi.

Seniausiu išradimu laikomos pašiūrės - atsirado apie 4 milijonai metų prieš mūsų erą. Gerokai vėliau atsirado akmens įrankiai - maždaug 2,6 milijono metų prieš mūsų erą.

Čia esminiai išlošimai iš tų išradimų:

• Pašiūrės, be jokių įrankių statomos iš šakų, lapų, rastų ir panašiai - pirmiausiai apsaugo nuo lietaus ir šalto oro, bet gerai suręstos - dar duoda ir šiokią tokią, kad ir nelabai didelę apsaugą nuo plėšrūnų. Pirmiausiai naudoti urvai, paskui ir statiniai iš nelabai storų medžio kamienų, krautinės akmenų sienos, tačiau neretai žmonėms tekdavo gyventi ir paprastose palapinėse, pasidarytose iš krūvelės nulaužtų medžių šakų. Vėlesnių laikų, sudėtingesniuose statiniuose būdavo galima sukaupti šiokias tokias maisto atsargas, kas buvo kraštutinai svarbu išgyvenimui. Iš anksto pastatytos primityvios slėptuvės buvo naudojamos ir medžioklėje, nes leisdavo pasislėpti ir patykoti gyvūnų. Vystantis ir tobulėjant kitiems paleolito išradimams, vystėsi ir tobulėjo ir visokios pašiūrės.
• Akmeniniai įrankiai - geriausi daromi iš titnago, nors gali būti daromi ir iš bet kokio kito pakankamai kieto akmens. Įrankiais galima buvo kapoti šakas ar medžio kaminenus (iki tol tekdavo laužyti), kapstyti žemes, ieškant ten kokių nors valgomų šaknų, lengviau išdarinėti medžioklės grobį ir taip toliau. Vystantis įrankiams, vystėsi ir visa žmonija, o kartu ir kitos technologijos.

Dažnas biologas ir archeologas pastebi, kad primityvius būstus iš šakų moka susikrauti ir šimpanzės. Taip pat beždžionės moka panaudoti ir vieno komponento įrankius - pvz., lazdas ar akmenis. Tad žmonių skirtumas čia greičiau tas, kad tie įrankiai ir būstai gaudavosi jau kiek sudėtingesni, nei beždžionių.

Vidurinio paleolito išradimai

Vėlesni paleolito išradimai buvo ankstyvo paleolito tęsinys - maždaug 1,4 milijono metų prieš mūsų erą atsirado valdoma ugnis, o dar paskui atsirado plaustai - maždaug 800 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Tačiau išradimų skirtumai čia jau buvo tokie, kad beždionės niekaip jų negalėtų padaryti. Taigi, pagal šiuos išradimus kai kurie sako, kad būtent vidurio paleolitas ir yra tas periodas, kai išsivysto homo sapiens - skaitoma, kad dabartinis žmogus atsirado maždaug prieš 200-300 tūkstančių metų.

Čia tie vidurinio paleolito išradimai:

• Valdoma ugnis - spėjamai pirmiausiai naudota iš natūralių gaisraviečių gauta ugnis, nors vėliau išmokta ją ir tyčia sukelti. Ugnis leido apdirbtinėti maistą - pvz., kepti mėsą, kas reiškė, kad ta mėsa pasidaro kardinaliai lengviau suvirškinama. Kartu ugnis leido ir palengvinti medienos apdirbimą - pvz., primityviausios ietys galėjo būti daromos, tiesiog nudeginant pagalio galą taip, kad jis taptų smailas. Galų gale, ugnis labai pagerino apsaugą nuo plėšrūnų. Kartu su šiokiais tokiais būstais ugnis leisdavo žmonėms ir neilgą laiką išgyventi šalčio periodus.
• Plaustai - matyt paskutinis ankstyvojo paleolito išradimas, kuris ne tiek palengvino kasdienį žmonių gyvenimą, kiek davė galimybę žmonijai plėstis į vis naujas teritorijas. Naudodami plaustus ir primityvius irklus, žmonės galėdavo persikelti per dideles upes, tad ilgainiui išplito į kitas vietoves - iš Afrikos į Aziją, o paskui ir į Europą.

Nors šių išradimų tėra vos pora, bet jie kardinaliai pakeitė žmonijos išplitimą.

Vėlyvojo paleolito išradimai

Vėlyvojo paleolito išradimai prasideda maždaug 30 tūkstančių metų prieš mūsų erą, o baigiasi maždaug 10 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Šitie išradimai paleolitinį gyvenimą jau priartina prie mūsų laikų, nes naudojant tas technologijas, galima gauti drabužius, medžioti, statyti pastatus, turėti apšvietimą ir panašiai.

Žodžiu, tasai vėlyvasis paleolitas - tai jau, iš esmės, šiokia tokia civilizacija.

Čia tokie matyt svarbiausi išradimai, padaryti tais laikais:

• Ietys - nors antgaliai buvo sunkiai pagaminami ir sunkiai tvirtinami, ietys leisdavo nepaprastai efektyviai dorotis su plešrūnais, o taip pat - ir kiek iš tolo galėjo būti mėtomos į medžiojamus gyvūnus, dėl ko labai smarkiai padidindavo medžioklės sėkmę. Iš esmės, nuo iečių išradimo kai kurie mokslininkai ir skaičiuoja protingų žmonių atsiradimą, nes šis išradimas per daug sudėtingas, kad jį pasigamintų kad ir kokia protinga beždžionė.
• Siuvimas - adatos būdavo daromos iš smulkių kaulų, juose titnago akmenukais pragremžus skylutes, o siūlams naudojamos ir gyvulinės gyslos, ir augaliniai vyti siūlai. Siuvimo dėka atsirado pirmi realiai šilti drabužiai, nes iki tol daugiausiai tebūdavo kokie nors susegioti ir odos virvelėmis suraišioti kailiai. Drabužių dėka žmonės galėjo apsigyventi žymiai šaltesniuose kraštuose - tokiuose, kur būna žiema.
• Lankas ir strėlės - tapo pirmu geru nuotoliniu ginklu, kuris labai padėdavo medžioklėje, o vėliau ir kariaujant. Lanko templei reikdavo retų, sunkiai gaunamų gyslų, o strėlėms - sunkiai pagaminamų antgalių, tad šitai galima laikyti aukščiausiomis to meto technologijomis
• Pintos virvės - paprastos vytos virvės būdavo silpnos, nes išsileisdavo, tačiau supynus plonas vytas virveles į pintas virves gaudavosi pigi ir labai tvirta virvė, kuri turėdavo nepaprastai daug panaudojimų. Virvių dėka atsirado daug primityvių ankstyvų mechanizmų, galimybė tampyti didelius akmenis, o taip pat ir statybos veikla.
• Mėnulio kalendorius - leidžia skaičiuoti laiką 29 dienų mėnesiais, apytiksliai 12 mėnesių per metus, o remiantis tokiais skaičiavimais - ir prognozuoti orą bei planuotis darbus. Iš esmės, kalendorius laikomas šiuolaikinės civilizacijos pagrindu, nes yra pagrindas bet kokiam procesų valdymui.
• Alkoholiniai gėrimai - dažniausiai būdavo daromi iš uogų ir vaisių, kurių sultys gali visai neblogai fermentuotis iš natūraliai gamtoje pasitaikančių mielių. Iki tol žmonės galėdavo nebent narkašintis kokiais nors augalais, bet lengvai prieinamų svaigalų neturėjo.
• Aliejinė lempa arba spingsulė - molinis ar dar koks nors indas, kuriame yra bet kokie riebalai ir knatas. Knatui degant, riebalai kaista, tirpsta knate ir kyla į knato viršų, kuriame ir toliau dega. Efektyviausios yra aliejinės lempos, kuriose naudojami augaliniai aliejai.
• Slingas - odos ar audinio juosta, į kurią dedamas akmuo. Juosta su akmeniu išsukama virš galvos, o tada vienas juostos galas paleidžiamas. Atsipalaidavęs akmuo skrenda keleriopai greičiau, nei jį šiaip sugebėtų mesti žmogus. Slingai būdavo naudojami ir anų laikų karams, ir medžioklei.

Būtent vėlyvasis paleolitas skirtingu metu įvairiose vietose leido susidaryti ir pažangesnėms gentims, tad šis periodas labai netolygiai, įvairiose vietovėse skirtingu metu pereina į mezolitą ir į neolitą

Kai išsibaigė akmenys, prasidėjo tikrai keisti laikai - ugnyje išlydytam metalui buvo suteiktos formos (kardai, iečių bei strėlių antgaliai ogi ir skydai ar visokie šarvai), o taip metalas tapo dominuojantis žmogbeždžionių gyvenime. Tas metalas (bronza) tapo labai naudingas įrankis. Bet čia jau kita istorija..