Mokykla

Lietuviška mokykla panašiai atrodė kokiame XIXa., tačiau dabar, kai daugelyje kaimų mokyklos užsidaro, tai vaizdai kartais ir vėl darosi panašūs.

Mokykla - arba šiknaskylė galop vaikų žalojimo vieta tai dar vienas sinonimas pragarui, kurį visi mes (turbūt) prakentėjome ir kuo puikiausiai atsimename. Anksčiau buvo mokymasis, dabar pasidarė ugdymas, tačiau pati esmė kaip ir buvo, taip ir liko ta pati - daugelį metų muštravoti ir kankinti į vieną būrį sumestus, tarpusavy nesuderinamus vaikus tol, kol jie galutinai užsitraumuos ir pavirs visuomenei tinkamais sraigteliais.

O mokyklą, dar geriau žinomą kaip šūlę, mes prisimename kaip vietą kur išmokome skaičiuoti (bet nebūtinai supratome, kuo skiriasi skaitmuo nuo skaičiaus), išmokome keiksmažodžių, išmokome įsijungti PC (bet nesupratom, kas yra kilobaitas, megabaitas ar gigabaitas) ir, kai kurie, (tikrai ne Pipedijos bendruomenė) susiradome mergų. Po mokyklos baigimo daugelis pakliuvo į kitą mokymų etapą - kokią nors aukštąją mokyklą arba kolegiją, tačiau tenai jau ne taip viskas beviltiškai, o kiek mažiau blogai buvo.

Mokyklose vaikus moko mokytojai, o mokosi mokiniai, tai kažkodėl neretai pragaras būna ir vieniems, ir kitiems. Nors kartais paskui paaiškėja, kad kitur - dar blogiau, taip kad ne mokykla yra blogiausia vieta, o galimai kalėjimas ar kokia nors psichiatrinė ligoninė.

Mokyklų rūšys

• Pradinė mokykla - mūsų geriausieji gyvenimo metai - 1, 2, 3 ir 4 klasės - kur nuo ko viskas prasidėjo. Nuo pat mažens mus ten ruošė tolesniam gyvenimui, pavyzdžiui, tolimiems ir neįmanomiems matematikos egzaminams (skaičiavimas pagaliukais) ir gyvenimui šeimoje ir su žmona (mėtymas į mergas iš gniūžčių ir varymas jas šikti).
• Pagrindinė arba durnynas - nuo kur baigėsi 'pasaulio pažinimas' ir prasidėjo tikrasis gyvenimas. Supratome, kad mes jau suaugome, kai mokytojų prikolai nebebūna juokingi.
• Progimnazija - taigi ta pati pradinė mokykla kartu su pagrindine
• Gimnazija - cigaretės, alus, mergos. Kitaip vadinama "tapimas lietuviu".
• Gyvenimo mokykla - neformalaus švietimo pagrindas. Jei nesi mokslininkas, joks mokslas realiai nevyksta, tik žiauri kasdieninė indoktrinacija ir pakartotinė socializacija.

Mokyklų taisyklės ir gyvenimas

Nebent tu mokais kokioj Švėkšnoj, jokio didelio gyvenimo mokykloje nebus. Išskyrus, žinoma, bobų prikibimą, pirma dvejetą, hormonų audras ir lopus mokytojus - tačiau prie to galima priprasti.

Kur kas labiau reikia bijoti mokyklos taisyklių pažeidimų. Laimė, dabar jau nebe sovietmetis, ir jei bent kartą pasakysi kad valdžia yra dibilai tavęs neištrems į Sibirą, bet jei tavo direktorius yra koks plikas akiniuotas senis, geriau laikykis šių nerašytų, bet žinomų taisyklių:

1. Nesikeikti - tai vot, kaip ir Pipedijoj taip ir ten, jei varysi visus nx tai ir tave varys pas dyriką.
2. Nesisvaiginti - juokingiausia taisyklė, kuri draudžia rukyti, gerti arba siurbti. Gerą čia, direktoriau.
3. Neprievartauti moterų - kažkodėl pydermeškiams mokytojams nepatinka kai kiti vilioja jų panas.
4. Nebėgti iš pamokų - geriau tiesiog eiti.
5. Daryti namų darbus - mokytojai nieko gero nesugalvoja, tai tiesiog užduoda 867 pratimus namų darbams.
6. Nesitenkinti viešai - yra ir taip buvę.

Ir, žinoma -

Nesimokyti. Juk dvejetą taip smagu raityti.