Sportininkų mirčių sindromas

Sportininkų mirčių sindromas arba netikėtos atletų mirtys - bendrinis pavadinimas reiškiniui, atrastam ir tyrinėjamam maždaug nuo 196x periodo, kai mokslininkai atrado, kad tarp gan jauno amžiaus itin aukšto lygio sportininkų mirtys pasitaiko daug dažniau, nei tarp šiaip vidutinių žmonių. Kitaip tariant, gal sportas ir sveikata, bet didysis sportas - tai neretai tiesiog mirtis.

Dažniausiu atveju sportininkus tokios netikėtos mirtys ištinka dėl įvairių širdies pažeidimų, tipiškai - dėl kokio nors miokardito, bet neretai ir dėl kokios nors koronarinės ligos, infarkto ar insulto ar dar kažko, susijusio su širdies ir kraujagyslių veikla. Neretu atveju būna pastebimi stiprūs ritmo sutrikimai.

Labai tipiškas tokių mirčių atvejis - mirtis treniruotės ar varžybų metu, kaip tik tuo metu, kai fizinės apkrovos yra labai didelės.

Pvz., JAV kasmet registruojama apie 80-90 atvejų, kur profesionalius sportininkus ištinka sunkūs širdies sutrikimai (Sudden Cardiac Arrest), iš kurių maždaug pusė pasibaigia mirtimi (Sudden Cardiac Death).

Esmine priežastimi šitam sportininkų mirčių sindromui yra akivaizdžiai itin intensyvios ir ilgai trunkančios, sekinančios fizinės apkrovos, o taip pat kiti sportininkų gyvenimo ypatumai, kurie duoda du efektus:

• Sužaloja širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelia širdies ir inkstų pažeidimus
• Labai stipriai išryškina ir paveikia jau esamas, užmaskuotas širdies ligas ir ydas

Paprastai šnekant, besitreniruodami ir besportuodami, sportininkai nudrožia save taip smarkiai, kad tiesiog ima ir numiršta, ir viskas.

Yra daug faktorių, kurie tampa mirčių priežastimis. Paprastai susideda du ar trys faktoriai vienu metu iš gan didelio skirtingų galimų priežasčių kiekio:

• Ypatingai ilgos, sekinančios apkrovos, dėl kurių kyla intoksikacija audinių irimo produktais
• Gili dehidratacija treniruočių ir rungtynių metu, dėl kurios prasideda trombozės
• Dėl sportiško gyvenimo būdo ("negaliu sirgti") ignoruotos ilgalaikės infekcijos, kurios sukelia įvairių organų, įskaitant ir kraujagysles bei širdį, pažeidimus
• Dėl specifinio maitinimosi (didelis protarpinis karbohidratų kiekis) stipriai kylantis cholesterolis
• Dėl intensyvaus svorio metimo kylantys inkstų pažeidimai, kurie, savo ruožtu, sukelia širdies ir kraujagyslių pažeidimus
• Dėl per didelių fizinių apkrovų kylantis stiprus (dažnai trumpalaikis, todėl nepastebimas tyrimais) elektrolitų disbalansas, įskaitant hipokalemiją ir hiperkalemiją
• Dėl sportiško būdo pražiūrėti ir ignoruoti ankstyvi širdies pažeidimų ir kitų ligų simptomai
• Bendrą būklės pablogėjimą ir prastesnę prognozę duoda dopingo bendrai ir anabolinių steroidų konkrečiai vartojimas, dėl ko itin padidiėja apkrova inkstams ir širdžiai
• Itin apsunkina situaciją bet kokių stimuliantų (kokainas, amfetaminas, kofeinas ir kt.) vartojimas treniruotėse ar varžybose

Pastebima, kad nemaža dalis taip mirusių ar į ligonines pakliuvųsių sportininkų jau kurį laiką iki įvykio (nuo kelių dienų iki kelių mėnesių) turėdavo šiokių tokių nusiskundimų, blogų kraujo rodiklių ar kitų požymių, tačiau visiškai ignoruodavo gydytojų nurodymus ir sportuodavo, treniruodavosi, nežiūrėdami į nieką. Kitaip tariant, netgi esant priešmirtinei būsenai, sportininkai labai efektyviai save patys davesdavo iki mirties.

Vienintelis efektyvus būdas kovai su šitomis sportininkų mirtimis - griežta gydytojų priežiūra su visiškai neribotomis gydytojų teisėmis ir kasdieniu kraujo chemijos tikrinimu, kardiogramomis, treniruočių priežiūra ir t.t., gydytojui suteikiant teisę taikyti prieš sportininką prievartinį guldymą fiksuojant prie lovos, prievartinį migdymą, maitinimą ir pan., su gydytojo teise visiškai pilnai nušalinti sportininką nuo bet kokių treniruočių ir varžybų tol, kol jo organizmas pilnai atsistatys.

Giluminė šio sportininkų psichikos sutrikimo patogenezė turi panašumų su anoreksija, kurios atveju pacientas irgi save kankina bado dietomis, vėmimu, įvairiais preparatais ir pan., kol patiria sunkią, kartais gyvybei pavojingą būklę. Sunkios anoreksijos atveju taikoma prievartinė hospitalizacija, tad ji turėtų būti taikoma ir sportininkams.

Viena iš problemų čia ta, kad netgi jei gydytojai ir gauna tokią teisę, jie patiria tokį stiprų psichologinį spaudimą iš trenerių, organizatorių ir sportininkų, kad dažniausiai sportininko nušalinimo ir prievartinio gydymo sprendimų priimti neišdrįsta.

Dar žr.

• Rodčenkos kokteilis - viena iš priemonių, kurie minimą sindromą gali sukelti stebėtinai greitai