Šviesingumas

Šviesingumas - tai toksai objektyvo gebėjimas praleisti šviesą, išreiškiamas apertūros santykiu su fokusavimo gyliu - f/N, kas reiškia maždaug kiek šviesos praeis per objektyvo skylę ir pateks į fotomatricą ar fotojuostos kadrą. Kaip galima suprasti iš elementarios aritmetikos - tai kuo tasai N bus mažesnis, tuo skaičius gausis didesnis ir geresnis.

Praktikoje šiais laikais aukšto šviesingumo objektyvais laikoma viskas, kas yra f/2 ar daugiau. Bendrai šviesiais objektyvais dabar laikoma maždaug viskas, kas yra daugiau už f/2.8, o daugelio senesnių fotografų vertinimais - bendrai galima tarti, kad jei yra daugiau arba lygu f/4 - tai jau yra visai šviesu, nors kaip galima suprasti, tokie objektyvai tepraleidžia vos ketvirtadalį šviesos. Kitą vertus, tai nėra ribos. Daugelis prastesnių objektyvų, ypač teleobjektyvų turi santykį, kuris belenkiek blogesnis, tad išties tasai f/4 - tai visai dar neblogai.

Teorinis idealus objektyvas turi šviesingumą f/1, kai kurie superobjektyvai, kaip kad Canon dream lens - f/0.9, o legendarinis Carl Zeiss firmos Planar, naudotas Barry Lyndon filmavimui - f/0.7. Bet čia šitie yra kosTmosas, ir apie juos galit nesvajoti, jei nesiruošiat už objektyvą mokėti tiek, kiek skurdesnių šalių gyventojai neuždirba net per visą savo gyvenimą.

Čia iš karto turime pasakyti, kad praktikoje geriausia, ką rasite - tai bus apie f/1.2 50mm fiksas, kuris kainuos apie 1200 eurų. Beveik toks pat tos pat firmos 50mm fiksas su f/1.4 kainuos maždaug 350 eurų. Beveik toks pat tos pat firmos 50mm fiksas su f/1.8 kainuos maždaug 120 eurų. Jei gerai paieškosite, tai atrasite, kad ta pati firma 1989 buvo išleidusi analogišką 50mm fiksą su f/1,0 skyle, ir jo nebegamina, nes dėl per didelės kainos tiesiog nėjo pardavimai. Dabar toksai senas nunešiotas 35 metų senumo objektyvas kainuoja apie 2500-3000 eurų, ir visai ne dėl kolekcinių priežasčių, o tik dėl to paties aukšto šviesingumo. Čia šita minima firma - tai Canon kompanija, bet su kitų firmų objektyvais ir jų kainomis situacija panaši.

Aukštą šviesingumą pasiekti labai sunku - tai reiškia, kad reikia šviesą iš didelio skersmens stiklo sutraukti į mažą matricos plotą, o tai reiškia, kad šviesą reikia laužti dideliame kiekyje linzių, o dėl to atsiranda baisūs kiekiai iškraipymų, o norint išvengti tų iškraipymų, tenka naudoti klaikaus retumo ir brangumo egzotinius stiklus ir išvis didelius kristalus, nupoliruotus į linzės formą, o tai galų gale reiškia, kad kaina pasidaro tokia, kad maža nepasirodytų. Tai todėl paprastai apsiribojama gana nesudėtingais daug mažesnio šviesingumo stiklais.

Visgi jei ir rinksitės mažesnio šviesingumo stiklą, tai bus tikrai labai didelis skirtumas, kur objektyvas bus f/2.4, o kur bus f/1.8, o kur bus koks nors f/5.6. Žodžiu, šviesesnis - geresnis, bet ir brangesnis.

Mažo šviesingumo objektyvai turi dar vieną pliusą - paprastai jie duoda gerokai mažesnius spalvinius iškraipymus, o ir šiaip mažiau iškraipymų bendrai, nes tas iškraipymų šalinimas kainuoja.