2 160
pakeitimų
Ekskrementalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Ekskrementalizmas''' - būdinga pasaulėžiūra, filosofinė ir ekonominė kryptis, atstovaujama daugelio šiuolaikinių pseudoekonomistų, postsovietinių filosofų ir degeneratų. Vulgariai apibūdinus, susiveda į frazę "po manęs - kad ir tvanas", globalesniame lygmenyje pasižymi absoliutiniu priežasčių ir pasekmių nesusiejimu, [[maginis | '''Ekskrementalizmas''' - būdinga pasaulėžiūra, filosofinė ir ekonominė kryptis, atstovaujama daugelio šiuolaikinių pseudoekonomistų, postsovietinių filosofų ir degeneratų. Vulgariai apibūdinus, susiveda į frazę "po manęs - kad ir tvanas", globalesniame lygmenyje pasižymi absoliutiniu priežasčių ir pasekmių nesusiejimu, [[maginis mąstymas|maginiu mąstymu]], stabiliu [[kognityvinis disonansas|kognityviniu disonansu]], silpnaprotiškumu. Dvi kraštutines ekskrementalizmo formas atstovauja [[Laisvosios Rinkos Institutas]] ir [[Komunistai]]. | ||
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
* Įsitikinimas, kad valstybė išlaiko verslą ir piliečius, o ne atvirkščiai - žmonės ir verslas išlaiko valstybę | * Įsitikinimas, kad valstybė išlaiko verslą ir piliečius, o ne atvirkščiai - žmonės ir verslas išlaiko valstybę | ||
* Įsitikinimas, kad [[laisvoji rinka|laisvąją rinką]] galima įvesti vietoj socialinių garantijų | * Įsitikinimas, kad [[laisvoji rinka|laisvąją rinką]] galima įvesti vietoj socialinių garantijų | ||
* Įsitikinimas, kad valstybės finansų sistema yra atsieta nuo pramonės (itin būdingas [[bankai|bankininkams]]) | * Įsitikinimas, kad valstybės finansų sistema yra atsieta nuo pramonės (itin būdingas [[bankai|bankininkams]], pvz., [[Raimondas Kuodis|Raimondui Kuodžiui]]) | ||
* Visiškas balansų skaičiavimo neišmanymas | * Visiškas balansų skaičiavimo neišmanymas | ||
* Įsitikinimas, kad formalus buhalterinių skaičių pakeitimas gali įtakoti realią veiklą | * Įsitikinimas, kad formalus buhalterinių skaičių pakeitimas gali įtakoti realią veiklą | ||
| 12 eilutė: | 12 eilutė: | ||
* Įsitikinimas, kad kažkokie psichologiniai reiškiniai gali nulemti ekonominius procesus (žr. [[Maldeikienė]]) | * Įsitikinimas, kad kažkokie psichologiniai reiškiniai gali nulemti ekonominius procesus (žr. [[Maldeikienė]]) | ||
* [[Monopolija|Monopolininkų]] neigiamos įtakos nesupratimas, o ir bendras monopolijų reiškinio nesupratimas ar neigimas | * [[Monopolija|Monopolininkų]] neigiamos įtakos nesupratimas, o ir bendras monopolijų reiškinio nesupratimas ar neigimas | ||
* Nesupratimas, kad valstybės gerovę labiau lemia ne BVP, o prekybos saldo | * Nesupratimas, kad valstybės gerovę labiau lemia ne [[BVP]], o [[prekybos saldo]] | ||
* Priežasčių nesiejimas su pasekmėm, pastarąsias dažnai painiojant su priežastimis | * Priežasčių nesiejimas su pasekmėm, pastarąsias dažnai painiojant su priežastimis | ||
* Ekonominio cikliškumo nesupratimas, netgi elementarus pridėtinės vertės proceso nesupratimas | * Ekonominio cikliškumo nesupratimas, netgi elementarus pridėtinės vertės proceso nesupratimas (žr. [[Kuodis]]) | ||
* Verslo vystymosi nesupratimas (t.y., nesuvokimas, kaip auga įmonės ir atitinkamai, jų pelningumas) | * Verslo vystymosi nesupratimas (t.y., nesuvokimas, kaip auga įmonės ir atitinkamai, jų pelningumas) (žr. [[Kuodis]]) | ||
* Įsitikinimas, kad egzistuoja stebuklingi sprendimai, kurie gali išspręsti visas bėdas | * Įsitikinimas, kad egzistuoja stebuklingi sprendimai, kurie gali išspręsti visas bėdas | ||
* Visiškas giluminių ekonomikos varomųjų priežasčių (žmonių interesų) nesupratimas | * Visiškas giluminių ekonomikos varomųjų priežasčių (žmonių interesų) nesupratimas | ||