Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Simula: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: '''Simula''' - taigi pati pirmoji objektinė programavimo kalba. Sukurta kažkokių norvegų, kai tie dar nebuvo atradę naftos ir todėl nebuvo aptingę, tai vis band...)
 
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Simula''' - taigi pati pirmoji objektinė [[programavimo kalba]]. Sukurta kažkokių norvegų, kai tie dar nebuvo atradę [[nafta|naftos]] ir todėl nebuvo aptingę, tai vis bandydavo kažką labai aktyviai konstruoti ir galvoti, nes gyveno skurdžiai ir norėjo prasimušt. Gi ilgainiui Simula buvo užmiršta ir teliko svarbi istoriškai, o ne praktiškai.
'''Simula''' - taigi pati pirmoji objektinė [[programavimo kalba]]. Sukurta kažkokių norvegų, kai tie dar nebuvo atradę [[nafta|naftos]] ir todėl nebuvo aptingę, tai vis bandydavo kažką labai aktyviai konstruoti ir galvoti, nes gyveno skurdžiai ir norėjo prasimušt. Gi ilgainiui Simula buvo užmiršta ir teliko svarbi istoriškai, o ne praktiškai.


Pati Simula kalba buvo kuriama kaip [[Algol]] pagerinimas, kuriame būtų galų gale išspręstos tos problemos, kada kintamieji eina kaip ir procedūrose, bet kaip ir nepasiekiami iš šono, o funkcijos tegrąžina tik po vieną skaičių, tai tenka kažkaip nesąmoningai naudoti išorinius, globalius kintamuosius, kai reikia daugiau kaip vieną kintamąjį panaudot.
Pati Simula kalba buvo kuriama kaip [[Algol]] pagerinimas, kuriame būtų galų gale išspręstos tos problemos, kada kintamieji eina kaip ir procedūrose, bet kaip ir nepasiekiami iš šono, o funkcijos tegrąžina tik po vieną skaičių, tai tenka kažkaip nesąmoningai naudoti išorinius, globalius kintamuosius, kai reikia daugiau kaip vieną kintamąjį panaudot. Paprastas [[sveikas protas]] gi čia sako, kad geriau visam tam reiktų turėti kokią tai vieną struktūrą, kurioje būtų reikalingi kintamieji ir funkcijos, kad nereiktų paskui maltis po visokį chaosą, o viskas būtų apjunta į vieną objektą.


Tai gavosi taip, kad galų gale ir sukūrė tą Simula kalbą, kur buvo padarytos visokios klasės, subklasės, visokie ten virtualūs metodai ir panašiai. Ir gavosi tada kalba, kurios tiesiog niekas nenaudojo, nes aplenkė jinai savo laiką ir buvo užmiršta.
Tai gavosi taip, kad galų gale ir sukūrė tą Simula kalbą, kur buvo padarytos visokios klasės, subklasės, visokie ten virtualūs metodai ir panašiai. Ir gavosi tada kalba, kurios tiesiog niekas nenaudojo, nes aplenkė jinai savo laiką ir buvo užmiršta. Tai užtat matyt jokios Simula kalbos implementacijos ir nežino niekas, nors istoriškai tai viena iš svarbesnių programavimo kalbų.


Tiesa, visgi paskui labai nežymiai tepakitę, visi tie Simula navarotai nukeliavo į [[Modula]] ir [[Object Pascal]], dargi taip, kad kartais sunku pasakyti, ar tos kalbos išties yra atskiros kalbos, ar gal vėl ta pati Simula, tiktai nežymiai pakeista.
Tiesa, visgi paskui labai nežymiai tepakitę, visi tie Simula [[fyčeriai]] paskui nukeliavo į [[Modula]] ir [[Object Pascal]], dargi taip, kad kartais sunku pasakyti, ar tos kalbos išties yra atskiros kalbos, ar gal vėl ta pati Simula, tiktai nežymiai pakeista.




== Hello World su Simula ==
== Hello World su Simula ==
<code>
<pre>
  Begin
  Begin
     OutText ("Hello World!");
     OutText ("Hello World!");
     Outimage;
     Outimage;
  End;
  End;
</code>
</pre>


[[Category:Programavimo kalbos]]
[[Category:Programavimo kalbos]]

22:03, 16 vasario 2025 versija

Simula - taigi pati pirmoji objektinė programavimo kalba. Sukurta kažkokių norvegų, kai tie dar nebuvo atradę naftos ir todėl nebuvo aptingę, tai vis bandydavo kažką labai aktyviai konstruoti ir galvoti, nes gyveno skurdžiai ir norėjo prasimušt. Gi ilgainiui Simula buvo užmiršta ir teliko svarbi istoriškai, o ne praktiškai.

Pati Simula kalba buvo kuriama kaip Algol pagerinimas, kuriame būtų galų gale išspręstos tos problemos, kada kintamieji eina kaip ir procedūrose, bet kaip ir nepasiekiami iš šono, o funkcijos tegrąžina tik po vieną skaičių, tai tenka kažkaip nesąmoningai naudoti išorinius, globalius kintamuosius, kai reikia daugiau kaip vieną kintamąjį panaudot. Paprastas sveikas protas gi čia sako, kad geriau visam tam reiktų turėti kokią tai vieną struktūrą, kurioje būtų reikalingi kintamieji ir funkcijos, kad nereiktų paskui maltis po visokį chaosą, o viskas būtų apjunta į vieną objektą.

Tai gavosi taip, kad galų gale ir sukūrė tą Simula kalbą, kur buvo padarytos visokios klasės, subklasės, visokie ten virtualūs metodai ir panašiai. Ir gavosi tada kalba, kurios tiesiog niekas nenaudojo, nes aplenkė jinai savo laiką ir buvo užmiršta. Tai užtat matyt jokios Simula kalbos implementacijos ir nežino niekas, nors istoriškai tai viena iš svarbesnių programavimo kalbų.

Tiesa, visgi paskui labai nežymiai tepakitę, visi tie Simula fyčeriai paskui nukeliavo į Modula ir Object Pascal, dargi taip, kad kartais sunku pasakyti, ar tos kalbos išties yra atskiros kalbos, ar gal vėl ta pati Simula, tiktai nežymiai pakeista.


Hello World su Simula

 Begin
    OutText ("Hello World!");
    Outimage;
 End;