Banknotai: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 327 pridėti baitai ,  03:25, 2 gruodžio 2011
(Naujas puslapis: '''Banknotas''' - vertalas iš anglosaksiško "bank note". "Bank" verstinas kaip krantas, pylimas, sekluma. "Note" - pastaba, užrašas. Banknonai - kranto užrašai. Kaikas kažkod...)
 
 
(nerodoma 7 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Banknotas''' - vertalas iš anglosaksiško "bank note". "Bank" verstinas kaip krantas, pylimas, sekluma. "Note" - pastaba, užrašas. Banknonai - kranto užrašai. Kaikas kažkodėl kranto užrašus laiko pinigais/turtu.  
[[Vaizdas:Banknotai.jpg|400px|thumb|right|Negras Zimbabvės kavinėje moka už pietus]]
'''Banknotas''' - vertalas iš anglosaksiško "bank note". "Bank" verstinas kaip krantas, pylimas, sekluma. "Note" - pastaba, užrašas. Banknonai - kranto užrašai. Kai kas kažkodėl kranto užrašus vadina [[pinigai|pinigais]] ir laiko turtu. Ir šitą esą turtą tai gamina tokios gamyklos, vadinamos [[bankai|bankais]], o paskui dėl tos gamybos pertekliaus būna tai ten kokia [[krizė]], tai ten kokia [[bankų griūtis]].
 
 
== Kalbant rimčiau ==
Kalbant rimčiau, banknotai - tai paradoksaliai atviras valstybinis sukčiavimas, kurį [[bankai]] ir valstybės vykdo žmonių atžvilgiu. Banknotas nėra [[turtas]], net jei jį galima iškeisti į kažkokį daiktą. Visa idėja labai paprasta - tiesiog įtikinti visuomenę, esą popieriniai [[pinigai]] yra vertybė. Kai visi tuo tiki, banknotų [[leidėjai]] už savo šiukšlinius popiergalius gali prisipirkti prekių kiek tik nori. Kaip sakė [[bankas|banko]] "[[Sekundė]]" atstovai: "Pinigų nėra? Pinigų yra!".
 
Valstybės leidžia popierinius pinigus, nes jų nereikia niekuo padengti. Blogiausiu atveju galima tari - "infliacija, devalvacija, jūs patys kalti, o mes už tai neatsakingi".
 
Popierinių pinigų "padengimas" paremtas daugybiniu mulkinimu, pvz.: bankas išdavė paskolą 1000 litų. Paskolos sutartį įkeitė kitam bankui, katras už tai davė paskolą 1100 litų. Už tai bankas jau gali išduoti 5 paskolas, kurių kiekvieną - 1100 litų. Jas, savo ruožtu, vėl įkeis kitam bankui. O tas kitas bankas - irgi lygiai taip pat dalina paskolas. Kaip sakant, pinigai iš oro. Ir viskas legalu.
 
Būtent dėl popierinių bei kitų nepadengtų pinigų leidybos kyla pasaulinės ekonominės [[krizė|krizės]].
 
[[Vaizdas:Siuksliu_deze_zimbabveje.jpg|400px|thumb|left|Nusivylę negrai pinigus išmeta ir vietoj jų pradeda naudoti kriaukleles bei kitus realią vertę turinčius daiktus]]
== Klausimai pamąstymui ==
* Kiek vertos popierinių pinigų [[santaupos]], katras jūsų proseneliai turėjo I pasaulinio karo išvakarėse?
* Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų seneliai turėjo II pasaulinio karo išvakarėse?
* Kiek vertos popierinių pinigų santaupos, katras jūsų tėvai turėjo prieš subyrant [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]]?
* Kiek bus vertos jūsų popierinių pinigų santaupos po [[devalvacija|devalvacijos]]?
* Visi popieriniai pinigai padengiami ne realiu turtu, o tik kitais popieriniais pinigais bei jų išleidimo apribojimais.
* Manote, kad [[doleris]] padengtas [[auksas|auksu]]? Ogi jau pusę šimtmečio, kaip nepadengtas.
* Manote, [[euras]] padengtas auksu? Ogi jis niekad niekuo nebuvo padengtas.
* Kai tik valstybei prireikia [[pinigai|pinigų]], jinai jų tiesiog prispausdina. Jus tai stebina?
* Prieš šimtą metų [[JAV]] darbininkas, uždirbantis dolerį per dieną, galėjo iš atlyginimo pasistatyti [[namas|namą]]. O dabar - net pimpalo pačiulpti gėjų bare už tokią sumą negalėtų.
 
== Įdomu ==
* Popierinius pinigus pirma [[Europa|Europoje]] paleido kursuoti [[Prancūzija]], po ten įvykusios revoliucijos. Kadangi valdžia neturėjo jokio turto, aukso ar vertybių, tai nutarė tiesiog spausdinti popierėlius - asignacijas. Ir šitai puikiai pasiteisino.
* Joks bankininkas ar valdžios atstovas niekada nepripažins, kad popieriniai pinigai išties beverčiai: jie juk šiuos pinigus gamina iš oro, tad šitai - jų pelno šaltinis, už kurį jie įgyja realų turtą.


[[Category:Vertalai]]
[[Category:Vertalai]]
[[Category:Ekonomika]]
4 187

pakeitimai