Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Smirdančios dujos

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Populiarus žaislas, pradžiuginantis kolektyvą - smirdančių dujų ampulės, kuriose esantis amonio sulfidas skyla, išskirdamas sieros vandenilį ir užkvėpindamas visus taip, kad ašaros iš akių bėgtų - tikra aromatinė bomba!

Smirdančios dujos arba smirdanti bomba - tai visokia chemija ir biologinės atliekos, kurios pasižymi nuostabiai dirginančiu kvapu, dėl kurio gali labai smarkiai suvimdyti. Kartais smirdančios dujos tėra visai linksmas ir įvairių dibilų labai mėgstamas pokštas, bet būna ir rimtesnių panaudojimų, nes kartais kas nors sugalvoja visokią smarvę patyrinėti vietoje cheminio ginklo ar ašarinių dujų.

Be abejonės, visi žino, kad Švedijos parduotuvėse kiekvienas gali nusipirkti smirdančią bombą, kuri vadinas Surstromming.


Šlykščiausios smarvės biologija

Mokslininkai nustatė, kad šlykščiausiai smirda ne šiaip kokios nors medžiagos, nes smirdesį galima pakęsti. Šlykščiausiai smirda tada, kai puvėsinę smarvę turinčios medžiagos persimaišo su kuo malonesnį maisto kvapą turinčiomis medžiagomis. Kitaip tariant, žmogus užuodžia kokį nors labai skanų maistą, pavyzdžiui, kokius nors apelsinus, keptą mėsą ar dar ką nors, o tuo pačiu - ir šlykščias dvokiančias puvenas.

Susikombinavus dviem priešingiem kvapam, iškart sukyla du refleksai: noras valgyti ir kažkoks atvirkščias noras. Taip dėl kilusio kognityvinio disonanso žmogui pasidaro ypatingai šlykštu, kartais dargi tiek, kad jis ima ir apsivemia.

Labai neblogą kognityvinį disonansą kartais sukelia visokie tualetų gaivikliai, kuriuos gaminančios firmos dažnai net nepagalvoja patestuoti, kaip tie gaivikliai smirdės realybėje. Štai taip ir atsitinka, kad kas nors papurškia vaisiniu aromatu prišiktame ir pribezdėtame tualete, o kvapų kombinacija gaunasi tokia, kad vimdo kokį šimtą kartų labiau, negu galėtų suvimdyti koncentruoti bezdalai, išbezdėti tiesiai į veidą.


Smirdančios medžiagos ir jų chemija

Pernelyg į reikalą nesigilinant, yra komplektėlis visokios chemijos, kuri smirda įvairiais puvėsiais, o susidaro ta chemija arba visokiem reikalam pūvant, arba chemijos laboratorijose. Štai jums čia sąrašas žinomiausių ir ryškiausių smirdesių:

  • Merkaptanai arba tioliai - jau labai seniai žinomi junginiai, kurių pridedama į dujas, kad tos smirdėtų. Merkaptanai smirdi įvairiai, tačiau dažniausiai jų kvapas primena nevalytus dantis, česnakus ir supuvusius kopūstus su svogūnais. Nepakeliamą smarvę skleidžia tokie maži kiekiai, kad merkaptanai yra ne veltui žinomi, kaip labiausiai pasaulyje smirdančios medžiagos.
  • Sieros vandenilis - tokios dujos, kurios kartais dar vadinamos primityviausiu tioliu, smirda supuvusiais kiaušiniais. O supuvę kiaušiniai smirda sieros vandeniliu, nes šis juose susidaro.
  • Amonio sulfidas - tokie fotografams žinomi miltukai, kuris reaguoja su vandeniu ir rūgštim, išskirdamas tą patį sieros vandenilį.
  • Kai kurios karboksilinės rūgštys, vat pavyzdžiui tokios žinomesnės:
    • Propioninė rūgštis, kuri smirda prakaitu
    • Sviesto rūgštis, kuri smirda supuvusiu pienu
    • Butyrinė rūgštis, kuri smirda neplautomis kojinėmis ir pelėsiniu sūriu
  • Aminai, kurių kvapas visada primena pūvančius baltymus:
    • Metilaminas, kuris smirda žuvimi
    • Etilaminas, kuris smirda pūvančia žuvimi
    • Putrescinas, kuris smirda pūvančia mėsa
    • Kadaverinas, kuris smirda lavonais
    • Trimetilaminas, kuris mažomis koncentracijomis smirda žuvimi, o didelėmis - tiesiog myžalais ir amoniaku
  • Amoniakas, kuris irgi yra aminas, bet smirda myžalais
  • Heterocikliniai junginiai, kurie daugelis smirda įvairiai:
    • Piridinas, kuris smirda pusiau žuvimis, o pusiau šūdu
    • Indolas, kuris smirda šviežiais šūdais, nes jo šūduose išties daug ir būna
    • Skatolas, kuris smirda šūdais ir gėlėmis, priklausomai nuo kiekio: kai mažai tai gėlėmis, o kai daug - tai šūdais
  • Izonitrilai, dar žinomi, kaip izocianidai - išskirtinai šlykštūs, ilgą laiką chemikai nepaisant jokių priemonių, taip ir nesugebėdavo jų ištirti, nes apsivemdavo
    • Butylizocianidas - ryškiausią smarvę iš visų šitų izocianidų turintis
  • Tioketonai, kurie dar XIXa. pagarsėjo, ypač toksai tioacetonas, kuris susidaro kažkaip iš kažkokio tritioketalio - anuomet 1889 metais Freiburgo mieste dirbusi laboratorija sukėlė tokią paniką, kad visas miestas evakuavosi, o paskui norėjo nudobti tuos chemikus.
  • Selenidai bei šiaip visokie seleno junginiai, kurie labai primena savo savybėmis visokius sieros junginius, kurių čia dauguma ir yra suminėti, bet vat seleno junginiai smirda dar kokį šimtą kartų smarkiau ir šlykščiau. Ir negana to, yra nuodingi, o dar ir ilgainiui pažeidžia uoslę, tad tie, kas gauna didesnes už šiaip vimdančias dozes, apstoja užuosti savo pačių smirdėjimą.
    • Anglies diselenidas - geriausiai žinomas iš selenidų, nes ganėtinai lakus ir neįtikėtinai klaikiai dvokiantis
    • Benzenoselenolas arba selenofenolas - daug lėčiau garuojantis, užtat užkrečiantis žmones nenuplaunama smarve


Dar žr.

  • Fekalokasteris - specialus pabūklas, skirtas šaudyti smirdančiomis medžiagomis