Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Schizotipinis asmenybės sutrikimas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Schizotipinis asmenybės sutrikimas - tai toksai asmenybės sutrikimas, kur žmogaus suvokimas būna tiek kitoks, kad aplinkiniai jo gali nelabai suprasti, o jisai gali nelabai suprasti ir aplinkinių, nes labai jau stipriai skiriasi sąvokos ar sąvokų sistemos. Daugeliu atvejų pasižymi sinestezija, itin išlavinta intuicija ar panašiais gebėjimais, bet kartu turi problemas įprastų socialinių, darbinių veiklų, santykių ir pan. suvokime.

Bendras sutrikimo požymis - kad žmogus būna smarkokai keistokas, kalbantis apie visokias keistenybes, pvz., ekstrasensorikas, astrologijas, dvasinius pajutimus, augalų energijas ir taip toliau. Arba dar apie ką nors, bet vis taip su keistokais požiūriais. Kadangi daugelis aplinkinių to nesupranta, o kartais ir tyčiojasi, tai tokie žmonės būna baikštūs, drovūs, kartais (jei patyrę daugiau socialinio smurto) netgi kažkiek paranoidiški.

Giluminis bendras schizotipinio sutrikimo bruožas - visai kitoks, kitokiomis sąvokomis ir supratimais paremtas pasaulio, kitų žmonių ir savęs paties suvokimas.

Nemaža dalis psichiatrų schizotipinį asmenybės sutrikimą vertina ne kaip asmenybės sutrikimą, o kaip tiesiog tam tikrą retą, kitos rūšies mąstymo gebėjimą, kuris į sutrikimų tarpą pakliūna tik todėl, kad visuomenės dauguma tokio mąstymo nesuvokia ir mąsto visai kitaip.


Schizotipinio asmenybės sutrikimo požymiai

Žinoma, pirmiausi schizotipinio asmenybės sutrikimo požymiai - tai tai, kad tai išvis yra asmenybės sutrikimas. Kitaip tariant, tęsiasi nuo vaikystės ar ankstyvos paauglystės, o gal ir nuo gimimo, ir trukmė - visą gyvenimą, o eiga - tiesiog nesikeičianti, be jokių gerėjimų ir blogėjimų, bet visokiose srityse. Ir pakankamai prasta, kad žmogus sakytų, jog nesusikalba su kitais, lieka nesuprastas ir dėl to patiria sunkumų asmeniniame gyvenime, darbe ir t.t..

Jei jau taip, tai tada galima žiūrėti požymius:

  • Paprastai atrodo, kaip neįprastos asmenybės, turinčios keistus gebėjimus ar jausmus, keistą kitų žmonių, visuomenės ir pasaulio sąrangos supratimą
  • Turi keistą mąstymą, neįprastas mintis, keistus įsitikinimus ir panašiai, pvz., tikėti likimu, auromis, dvasiomis, kosmine energija ir panašiai
  • Daugeliu atvejų gali turėti keistus elgesio įpročius, pvz., keistus ritualus
  • Neretai (bet nebūtinai) turi labai mažai draugų arba, kartais netgi ir visai neturi
  • Neretai keistai rengiasi, neįprastais, kitų tautų drabužiais ar išvis neįprastų fasonų drabužiais
  • Patys dažnai būna įsitikinę, kad turi tam tikrų specialių gebėjimų, pvz., ekstrasensorinių, minčių skaitymo, poveikio kitiems, stebuklingo gydymo ir pan.
  • Patys neretai patiria keistus pojūčius, pvz., jausti kito žmogaus ligą ar kokią nors energiją ar pan.
  • Gali patirti pseudohaliucinacijas - pvz., balsus galvoje, kuriuos supranta, kaip neįprastą savo psichikos reiškinį.
  • Daugeliu atvejų turi keistų įsitikinimų, dažnai tiki visokiomis sąmokslo teorijomis ir pan.
  • Dažnai būna įtarūs, ypač su mažiau pažįstamais žmonėmis
  • Kartais gali į įprastus dalykus reaguoti neįprastai, pvz., į paskirus atsitiktinius įvykius reaguoti kaip į pranašingus ženklus, dėl kurių gali stipriai keisti savo elgesį, planus ir pan.
  • Daugeliu atvejų, ypač su nepažįstamais žmonėmis, nerodo emocijų arba emocinės reakcijos būna labai silpnos
  • Daugeliu atvejų patiria nerimą, ypač nerimą, susijusį su visokiomis socialinėmis situacijomis

T.y., bendru atveju tiesiog stebime ryškų asmens keistuoliškumą, o daugeliu atvejų - dar ir konfliktą su visuomene, kylantį dėl tokio keistuoliškumo. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad neretai schizotipinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės gyvena atsiskyrėliškai. Tačiau tas atsiskyrėliškumas nebūna giluminis, kaip schizoidinio asmenybės sutrikimo atveju, o būna neurotinis, trauminės kilmės: vaikystėje ar paauglystėje patyrę patyčias dėl kitokio mąstymo, tokie žmonės pasidaro įtarūs, baikštūs, persunkti nerimo, todėl ir vengia bendravimo.


Sąsajos tarp schizotipinio asmenybės sutrikimo ir schizofrenijos

Kartais kai kuriais reiškiniais siejami su schizofrenija ir kartais klaidingai gauna schizofrenijos diagnozes. Paprastai tos diagnozės klaidingai paskiriamos tais atvejais, kai schizotipinį asmenybės sutrikimą turintis žmogus išsakė keistesnes pažiūras, kurios psichiatrui priminė kliedesius. Itin dažnas atvejis, kai klaidingai priskiriama schizofrenijos diagnosė - kai žmogus patiria pseudohaliucinacijas, neretai - susijusias tiesiog su pertekliniais fantazijos gebėjimais ar keistesniu mąstymu. Skirtingai nuo haliucinacijų, tokios pseudohaliucinacijos nesisieja su psichoze, nes psichozės nėra, pacientas adekvatus, supranta, kad tai šiaip balsai, ir tie balsai nedaro įtakos elgesiui, taigi, pats savaime balsų buvimas negali būti pagrindu schizofrenijos diagnozei.

Viena iš schizofrenijos teorijų sieja schizofreniją su schizotipiniu sutrikimu, teigdama, kad schizofrenija išsivysto, jei schizotipinį sutrikimą turintis asmuo patiria lėtinį galvos smegenų uždegimą, sukeltą, pvz., autoimuninių reakcijų, kokių nors bakterijų ar pan.. Šią teoriją, tais laikais turėdamas dar gana mažą fiziologinį pagrindimą, skleidė Eugen Bleuler, kuris schizotipinį asmenybės sutrikimą buvo įvardinęs kaip autizmą. Šiuolaikinė autizmo sąvoka gerokai skiriasi nuo schizotipinio asmenybės sutrikimo, bet tai tik dar labiau padidina painiavą.

Čia svarbu suprasti, kad pagal tokią teoriją, jei jau siejame schizotipinį asmenybės sutrikimą su schizofrenija, tai schizotipinis sutrikimas yra norma, o schizofrenija - liga, kuri yra sukelta paskiro, patologinio proceso. Tačiau pats schizotipinio asmenybės sutrikimo buvimas nereiškia, kad yra koks nors patologinis procesas ar kad kils patologinis procesas. Tai tik reiškia, kad patologinis procesas gali sukelti greitesnes ir prastesnes pasekmes.

Gydymas, jei nėra patologinio proceso, yra visiškai beprasmis, padėti niekuo negali ir yra tiktai kenksmingas.


Painiojimai tarp schizotipinio asmenybės sutrikimo, schizotipinio sutrikimo ir schizofrenijos

Schizotipinis asmenybės sutrikimas yra gana netipiškas asmenybės sutrikimas, nes būna labai dažnai painiojamas ar tapatinamas su schizotipiniu sutrikimu, o pastarasis - vienur yra tapatinamas su šiuoju sutrikimu, sakant kad tai tas pats, tiktai kad tenai, kur Psichikos ligų klasifikacija pagal ICD-10, tai kitur nukištas, o kiti sako, kad čia tiesiog kai kurie visur mato visokią šizofreniją kaip pagal Snežnevskį, tai bet ką ir priskiria į ten pat.

Išties schizotipinis asmenybės sutrikimas kartais įvardinamas, kaip toksai, kuris siejamas su schizofrenija, mat kažkoksai tai keistas. Priklauso irgi klasteriui A, kur bendrai visokie asmenybės sutrikimai, kurie panašūs į visokias neprogresuojančias ir priepolių neturinčias ir neschizofreniškas schizofrenijos formas.

Kita gi vertus, čia ir yra esminis skirtumas: schizofrenija yra liga - tai reiškia, kad vyksta būsenos prastėjimas arba gerėjimas, būna ir visai sublogėjimų, ir panašiai - priklauso tai nuo to, kaip vyksta tasai ligos procesas. Tuo tarpu jei niekas nesikeičia, o nuo mažumės yra žmogus keistas, ir tai tęsiasi per gyvenimą visokiose srityse, bet be pagerėjimų ir be pablogėjimų, ir be jokių ten priepuolių ir panašiai - tai akivaizdu, kad apie ligą kalbėti čia neverta.

Atitinkamai, galime tik užjausti tuos atsilikusiuosius, kurie į pscihikos ligų klasifikacijoje pagal ICD-10 schizotipinį asmenybės sutrikimą įkišo prie schizofrenijos, nes kai kažkas neskiria asmenybės sutrikimo nuo ligos - tai jau yra banali nekompetencija.

Dar atskira istorija yra apie tai, kaip Andrejus Snežnevskis ir jo šeškė (bei vėliau psichiatrijos vadovo plagijuotojas) Aleksandras Tiganovas vangiąją šizofreniją su visomis baudžiamosios psichiatrijos nesąmonėmis tiesiog ėmė ir pervadino į schizotipinį sutrikimą. Ir tada pareiškė, kad čia visi tie disidentai ir kiti nudiagnozuoti ir nugydyti išties tai sirgo šizofrenija, bet štai tokia forma, kuri Vakaruose esą kitaip vadinama.

Tai čia irgi turėkite omeny: kai kurie seni psichiatrai dabar tą schizotipinį sutrikimą kabina bet kam, nesigilindami - lygiai taip pat, kaip bet kam kažkada kabindavo vangiąją šizofreniją. Bet tokia klaidingai užkabinta diagnozė nieko bendro neturi su realiu sutrikimu.