Po kiek žuvis

Anokia moteris, nieko bendro su straipsniu nesusijusi...

– ŠVIEŽIA ŽUVIS! Ateikit, pažiūrėkit, pauostykit – nepatiks, atiduosiu katinui. Nors katinas paskutinį kartą ėmė ir pabėgo. Sakė, kad per daug eterio kvapo. Pff, ką jis supranta – katinas be rinkimų teisės.

„Ką, vėl nė vieno? Dieve brangus, aš gi ne čia stoviu dėl malonumo. Nors gal ir dėl malonumo... tas jausmas, kai gali žmogui įbrukti savaitės senumo skumbrę už šviežios kainą – grynas pasitenkinimas.“

Žuvytė čia visokia – yra šviežios, yra „šviežiai atitirpintos“, yra „labai ilgai ilsėjusios“. Šita, va, su viena akim – žiūri į ateitį. Kita – į aną pasaulį. „Šiandien specialiai pasiėmiau ją į darbą – jaučiuosi, lyg turėčiau kolegę.“

– Imkit! Na gi! Ponia! Jūs su vežimėliu! Užeikit! Aš neįkąsiu! Nebent paprašysit...

„Ai, išsigando. Visos jos išsigąsta. Dėl vaiko gi, ką, galvoja, kad blogas žmogus? Tai kad anas asilas – seime sėdi! Ne, rimtai. Trečią, ar kelintą, kadenciją. Ai, gi, europos seime. Žuvį jis man padovanojo – per inauguraciją. Sakė: „Mis, dabar galėsi visus papirkti be popierių – per žiaunas!“

Žuvies biznis sunkus. „Reikia smegenų, stiprios nosies ir storo veido. Aš turiu viską – plius beveik sveikus, kurie spragteli kaskart, kai noriu pameluoti.“

– ŠIANDIEN AKCIJA! Perki vieną – kitą gauni dovanų! Ar norit? A? Norit silkę? Be galvos. Be stuburo. Kaip kai kurie rinkėjai.

„Šiandien atėjo viena jauna. Sako: 'Ar šita žuvis tikrai be konservantų?' Sakau: 'Miela mano, jeigu ji būtų dar gyva, pati paprašytų konservantų – kad bent kvėpuoti galėtų!'

Pardavėja, sakot? Aš esu žuvies strategė. Galiu iš akies pasakyti, kuri tilapija dar galėtų būti valgoma be teisininko šalia. „O tas karpis? Tas, kuris trečią savaitę kabojęs? Jis jau beveik šeimos narys. Vakar kartu 'Panoramą' žiūrėjom.“

– PONE! Užeikit! Nu nebijokit, žuvis jus nekąs – ji jau pamiršo, kaip gyventi. Ar norėtumėt menkės? Mmm, menkė... kaip pirmas bučinys – šlapia, šalta ir truputį smirda.

„Kartais pagalvoju – gal reikėtų keisti darbą. Gal eiti į politiką? Vis tiek žuvis ir politikai turi daug bendro – abi rūšys slidaus charakterio, abi mėgsta būti konservuotos, o kai pradeda gesti – kvapas sklinda per visą turgų.“

Bet ką jau čia... žuvį parduot man patinka. „Yra kažkas labai intymaus, kai matai, kaip žmogus bando apsimesti, kad nemato pelėsio akies kamputy. Lyg bandytų nusisukti nuo gyvenimo realybės.“

– PANELE! Užeikit! Pažiūrėkit, kokios gražios plekšnės! Dvylikto karto šaldytos, bet vis dar šypsosi!

„Šita pleišnė – kaip ir aš. Seniai matė šilumą, bet dar vis kabinasi į gyvenimą. Jei užuosit ją iš dešinės pusės, dar galima sakyti, kad tinka kepti.“

O jei nenorit pirkti – vis tiek užeikit. Pabendrausim. Man gi nesvarbu, ar jus domina žuvis – svarbu, kad aš jums ją įsiūlyčiau. Nors vieną. Nors akį. Nors uodegą. Užsukit. Aš nekandu. Na, tik jeigu labai paprašysit.