Pajokas

Pajokas - toksai maisto prekių rikinys, kuris sovietmečiu būdavo išduodamas arba parduodamas tam tikrų įstaigų darbuotojams, dažniausiai prieš kokias nors sovietines šventes, pvz., prieš Spalio revoliucijos metines ar prieš Naujuosius metus.

Pajokai galėjo būti ir nemokami, ir mokami. Nemokamo pajoko atveju įstaiga kokiais tai savo kanalais susiorganizuodavo kokių nors prekių, kurios būdavo deficitas, o paskui tas prekes sudėdavo į popierines dėžes ar popierinius maišus ir išdalindavo pasirašytinai. Tokiu atveju dažniausiai žmogus gaudavo kokią nors vieną skardinę bulgariškų konservuotų žirnelių, vieną mažą stiklainiuką majonezo, vieną konservų dėžutę konservuotos mėsos, gal dar kelios panašaus prabangumo smulkmenos ir viskas. Mokamo pajoko atveju būdavo analogiškos prekės, bet žmonės džiaugdavosi, kad gali tų prekių nusipirkti ir dar už normalią kainą, nes parduotuvėse tų prekių nebūdavo.

Pajokai nebūdavo visur vienodi - vienos įstaigos juos sugebėdavo suveikti gerokai dažniau ir didesnius, tuo tarpu kitose tie pajokai būdavo visiškai minimalūs. Taigi, įstaigos ar įmonės gerumas dar būdavo vertinamas ir pagal tai, kokie pajokai ten būdavo dalinami ar parduodami ir kokie prekių kiekiai tuose pajokuose būdavo. Šiuo atžvilgiu itin stipriai išsiskirdavo visokios daržovių bazės, daržovių ar šiaip maisto parduotuvės ir panašiai, kur darbuotojai tuos pajokus gaudavo ir dažnai, ir stebėtinai didelius. Taip pat didelius ir gerokai dažnesnius pajokus gaudavo ir visokių ministerijų bei KPSS darbuotojai.

Ypatingiems žmonėms būdavo dar ir pagerintas - spec. pajokas, kuris būdavo dar didesnis ir reguliaresnis. Tai tokį gaudavo visokie visai jau aukšti šulai.

Dažni ir dideli pajokai buvo viena iš tų privilegijų, dėl kurių lyg ir vienodus atlyginimus gaunantys kompartijos veikėjai ir kita nomenklatūra išties gyveno kardinaliai geriau, negu normalūs žmonės.