Pašto ženklai

Britų Gvianos pirmasis pašto ženklas pasaulyje tėra vienu egzemplioriumi ir atrodo kaip purvinas popiergalis. Bet kainuoja daug melejonų.

Pašto ženklai - maži popieriaus gabaliukai, kurie vienok visai pinigus kainuoja - kartais ir eurą ar daugiau. Naudojami gi pašto ženklai labai paprastai: paimi voką, užrašai kažkieno adresą, priklijuoji pašto ženklą ir įmeti į pašto dėžutę išsiuntimui. Ir taip laiškas iškeliauja ir nukeliauja ten, kur reikia.

Nuo senų laikų pašto ženklus renka filatelistai, tai pasirodo, kad kai kurie čia baisiai daug kainuoja. Kažkoksai švediškas 1855 leidimo Treskilling Yellow ne taip seniai buvo parduotas už 2,6 milijono dolerių, nors tas ženklas netgi negražus ir panašus į kažkokią purviną šiukšlę. Dar negražesnis yra Britų Gvianos pašto ženklas, išleistas 1856, tai jis 2014 metais Sotheby aukcione buvo parduotas už 9,5 milijono dolerių.

Gi Lietuvos Paštas irgi leidžia kažkokius pašto ženklus, tik kad juos daug kas keiksnoja - tai ten kažkokie negražūs, tai su kažkokia Mesalina, tai dar kas nors ne taip...

Pašto ženklai yra vertinami pagal būklę - neduokdie aptrintas truputį, vos pastebimai - ir štai jau pusė vertės prarasta. Keli nulūžę dantukai - ir dar daugiau prarasta, o jei koks aplankstytas - tai išvis gali būti, kad praradęs 90% vertės ar dar daugiau.

Pašto ženklų vertės vertinimas

Pagal būklę pašto ženklai klasifikuojami į labai įvairias būsenas. Brangiausi, savaime aišku, yra niekada nebuvę apyvartoje (neantspauduoti), turintys idealų ir priekinį, ir užpakalinį paviršių (klijus), jokių nulankstymų, idealiai gerai atspausdinti, tobuli visais atžvilgiais. Aišku, retkarčiais būna tam tikrų išimčių, kur pvz., už kokias nors spaudos klaidas gali būti mokama daug kartų brangiau, retkarčiais brangiau gali kainuoti ir antspauduoti, bet tai tam tikros išimtys.

Senais laikais filatelistai klijuodavo pašto ženklus į albumus tokiomis mažomis plonomis lipdėmis - dabar visi tie klijavimai (hinges) laikomi pagadinimais, nors senų ženklų be tų klijavimų sunkoka atrasti. Visgi lipdės buvo geriau, nei tiesiog visą ženklą su klijais įklijuoti, nes lipdė tai visgi gadino ženklo užpakalį labai minimaliai. Tai seni geriausios būklės ženklai pagal tai ir vertinami - MNH (idealūs ir niekad neklijuoti) arba MH (būtų idealūs, bet yra lipdė ar jos pėdsakas ant užpakalio).

Pašto ženklų klasifikacija pagal būklę:

• MNH - mint never hinged - neantspauduotas/nenaudotas, su klijais, niekad neturėjęs lipdžių ant užpakalio
• MH - mint hinged - neantspauduotas/nenaudotas, su klijais, turintis lipdę ar lipdės pėdsaką ant užpakalio
  • MLH - lightly hinged - lipdės pėdsakas nedidelis
  • MHH - heavily hinged lipdės pėdsakas didelis
  • MHR - hinge remains - likę stipriai priklijuoti dideli lipdės gabalai
• U - used, antspauduotas
• VFU - very fine used - labai geras antspaudas, kuris tik ant ženklo kampo, pati ženklo kokybė tiesiog puiki
• FU - fine used - geros kokybės antspauduotas, antspaudas per daug negadina vaizdo
• AU - vidutiniškas naudotas, su defektais, paplonėjimais, grubiu antspaudavimu, pažeistais dantukais ir pan.
• SF arba GF - space filler arba gap filler - kokybė netoli šiukšlės, į kolekciją įdėtas tik dėl to, kad nėra padoresnio ženklo
• CTO - iš anksto nuvertinti pašto ženklai, antspauduoti dar spaustuvėje, nors būna geresnės kokybės, vertinami prasčiau, nei VFU ar FU

Papildomi žymėjimai, kurie naudojami kartu su aukščiau išvardintais:

• NG no gum - jei naujas ženklas be originalių klijų
• XF arba Superb - ypatingai geras, jei kalba eina apie ženklus, kurių spaudos kokybė buvo ne itin gera, toks žymėjimas reiškia, kad čia iš geresnių egzempliorių

Pašto ženklų katalogai

Kadangi pašto ženklų yra gyvas galas, tai susigaudyti juose ir jų kainose yra sudėtinga. Todėl pasualyje yra leidžiami ir pašto ženklų katalogai, kurie aprašo itin daug visokių ženklų, o taip pat ir jų kainas. Ne visi katalogai daromi vienodai, tai sunkiais atvejais gali būti taip, kad kažkuris pašto ženklas į vieną katalogą paklius, o į kitą nepaklius, tai kartais prireikia turėti ir kelis katalogus (aišku, čia jei norit būti labai užkietėjusiu kolekcionieriumi). Vėlgi, skirtingi katalogai skirtingu dažnumu peržiūri skirtingų šalių kainas, tad čia irgi dar yra visokių niuansų.

Įvairiose šalyse išleidžiami būna tų šalių pašto ženklų katalogai, tačiau yra keletas pasaulinių:

• Scott Standard Postage Stamp Catalogue - Skoto katalogas, amerikietiškas, šiuo metu matyt populiariausias pasaulyje, remiasi pagrindinai JAV kainomis
• Michel Catalogue - vokiškas katalogas, itin išsamiai aprašantis įvairių vokiškų žemių pašto ženklus ir jų atmainas, o ir bendrai bene detaliausias, kai kalba eina apie Europos valstybes. Michel yra nepakeičiamas, kai kalba eina apie Memelio pašto ženklus, kurių yra gyva galybė, be to, žymiai tiksliau nurodo lietuviškų pašto ženklų kainas
• Stanley Gibbons Catalogue - britiškas, vienas iš seniausių ir rimčiausių katalogų, itin detaliai padengiantis įvairias britų kolonijas ir panašiai
• Yvert et Tellier Catalogue - prancūziškas, itin gerai padengia prancūzų kolonijas, o ir šiaip nemažai visokių egzotinių šalių

Lietuvoje senesni ir rimtesni prekeiviai naudoja Michel katalogą, bet tie, kas labiau neršia po eBay, tai dažniau remiasi Scott.