Nikon F-mount

Nikon F-mount arba tiesiog Nikon F - tai tokia fotoaparatų objektyvų jungtis, kuri tapo viena iš seniausiai sukurtų ir plačiausiai naudojamų bajonetinio tipo jungčių, ir matomai antra pagal populiarumą po Pentax K jungties. Skirtingai nuo beveik visų kitų bajonetinių jungčių, uždedama, sukant prieš laikrodžio rodyklę, o nuimama - sukant pagal laikrodžio rodyklę. Tai tokia neįprasta savybė, kuri leidžia spėti, kad jungtį kūrė galimai kokie tai kairiarankiai.

Nikon F jungtis buvo sukurta dar 1959 metais, kai Nikon kompanija sukūrė tuo metu labai revoliucingą Nikon F veidrodinį fotoaparatą. Anas išties niekuo revoliucingas nebuvo, nes jame nebuvo matomai anei vieno naujo išradimo, tačiau buvo vienon vieton sudėta tiek jau egzistavusių, tačiau kartu niekad nenaudotų naujovių, kiek dar nebuvo pasitaikę, įskaitant ir tai, kad tai šiaip buvo pirmas Nikon gamintas veidrodinis fotikas. Jau ir šiaip veidrodiniai fotoaparatai anuo metu buvo gan naujovė, bet čia buvo dar ir keičiami objektyvai, keičiamos prizmės ir fokusavimo ekranai (jei to kam nors reikėjo), veidrodis galėjo būti ir fiksuojamas, ir pakeliamas, labai lengvas ir greitas užraktas su užuolaida iš titano, keli blico sinchronizavimo režimai, persukimo svirtis vietoje paprasto ratuko, pilnai nuimamas (ir teoriškai keičiamas) fotoaparato užpakalis, ir negana to, visa kaina tebuvo 186 doleriai, kai buvo parduodamas su 50mm f/2 fiksu - kas anuomet skaitėsi labai didelio šviesingumo objektyvas. Žodžiu, fotoaparatas apjungė tiek visokių gerų dalykų, kad jau po kelerių metų toje pat komplektacijoje buvo parduodamas ne pigiau, o kaip tik gerokai brangiau - jau 1963 metais kainavo 233 dolerius.

Aišku, kai fotikas gavo tiek nenormaliai populiarumo, labai greitai atsirado daug pamėgdžiotojų, o vienu iš kopijuoti pradėtų dalykų tapo bajonetinė objektyvo jungtis. Taigi, gana greitai Nikon F jungtį pradėjo naudoti Carl Zeiss, Schneider, Voigtlander kompanijos, o paskui ir kažkiek kitų. Beje, tai tapo viena iš poros jungčių (kita buvo Pentax K), kuri naudota ir sovietiniuose fotoaparatuose - vėlyvuose Kijev, tiesa, su kelių dešimtmečių atsilikimu - nuo 1977 metų.

Ilgainiui didesnė dalis firmų Nikon F jungties atsisakė, tačiau pati Nikon kompanija čia sau buvo ištikima labai ilgai - Nikkor objektyvus gamino praktiškai tik šio tipo jungtims iki pat 2018 metų, kai ėmė pereidinėti prie nesuderinamos Nikon Z jungties. Su šia suderinamumas išlieka nebent tik per adapterį, ir tai neaišku koks.

Iki tol visi Nikon gaminti veidrodiniai fotoaparatai buvo daromi su vienu ar kitu Nikon F jungties derivatyvu, kur būdavo išlaikomas bent kažkoksai suderinamumas. Aišku, neretai būdavo taip, kad naujesni objektyvai ant senesnių Nikon fotoaparatų tik užsimaudavo, o paskui nei fokusuodavo, nei išvis ką nors, nes banaliai neturėdavo netgi fokusavimosi žiedų, nei galimybės tiesiai valdyti diafragmą. Atvirkščias variantas, kai senas objektyvas būdavo naudojamas su nauju fotoaparatu, dažniausiai keldavo mažiau problemų. Tai dėl šitos priežasties seni Nikkor objektyvai visai populiarūs, ir mėgstami ne tik Nikon savininkų.

Kaip sako - visi Nikon F sistemos objektyvai ir fotoaparatai suderinami tarpusavy, tik tas suderinamumas gali būti ganėtinai menkas. Kiti gi pastebi, kad nesvarbu, kiek menkas tas suderinamumas, visvien jis geresnis, nei krūva skirtingų išvis nesuderinamų Canon jungčių. Vienas iš senesnių juokų ir būdavo, kad neretas Canon savininkas paskui naudodavo Nikkor objektyvus su adapteriais, ir aiškindavo, kad čia esminis Canon privalumas, nes nikonams tai Canon objektyvai nepritaikomi.

Kitą gi vertus, Lietuvoje senų objektyvų rinka pustuštė, kainos nelabai adekvačios, o pasirinkimas absurdiškas. Taigi, visa šita naudinga informacja jums pravers tik jei išvyksite kur nors į užsienio fototechnikos turgelius.