Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Latentinė schizofrenija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Latentinė šizofrenija)
Jump to navigation Jump to search

Latentinė schizofrenija - pradinė (slapta) schizofrenijos forma, kuriai esant, schizofrenijos simptomų dar nėra, tačiau jie gali išsivystyti vėliau. Ligai išsivysčius, prasideda ankstyvoji schizofrenija, o dar paskui - ir vangioji schizofrenija.

Esminis latentinės schizofrenijos požymis - pasikartojanti ar nuolatinė apofenija.


Ligos eiga, susirgimo priežastys

Latentinės schizofrenijos terminą (kaip ir patį schizofrenijos terminą) įvedė psichiatras Eugen Bleuler, pastebėjęs, kad absoliuti dauguma schizofrenija sergančių ligonių iki ligos nerodydavo jokių patikimų požymių, kurie leistų vienareikšmiškai įtarti ligą arba tie požymiai būdavo trumpalaikiai, su vėlesne gilia remisija, kurios metu jokie susirgimo požymiai nebūdavo pastebimi. Todėl ir buvo iškelta idėja, kad schizofrenija žmogus suserga gerokai anksčiau, nei šioji gali būti diagnozuojama. Toji pradinė susirgimo stadija ir buvo pavadinta latentine (slapta) schizofrenija.

Požymiai, kuriais rėmėsi Bleuler, buvo įvardinami kaip keistas, kartais kliedesinis suvokimas neatitinkantis įprastų normų. Tokia latentinė schizofrenija paties Bleuler buvo įvardinama kaip autizmas, dėl to šiais laikais Snežnevskio ir Tiganovo pasekėjai bet kokį autizmą laiko pradine šizofrenijos stadija. Vienok su dabartine autizmo sąvoka Bleuler autizmas netgi istoriškai neturi nieko bendro, nes dabartinė autizmo sąvoka susiformavo nepriklausomai - toksai Hans Asperger tą sąvoką pritaikė visai kitokiai grupei keistai mąstančių žmonių. Tuo tarpu Bleulerio autizmas dabar vadinamas [schizotipinis sutrikimas|schizotipiniu sutrikimu]].

Taigi, tai latentinei stadijai būdingas keistas pasaulio supratimas ir gana didelis kiekis pakankamai nepavojingai atrodančių, nors ir keistų kliedesių, kuriais tokie žmonės aiškina visą aplinkui juos esantį pasaulį. Paprastai kliedesiai išsivysto dar paauglystėje ar jaunystėje, ir jų atsiradimas įvyksta kaip tam tikras asmenybės lūžis. Šiais laikais toksai lūžis vadinamas apofenija.

Galima tarti, kad apofenija yra esminis latentinės schizofrenijos požymis, panašiai, kaip psichozė yra esminis aštrią, atvirą eigą turinčios schizofrenijos požymis. Laikui einant, apofenijos priepuoliai darosi vis stipresni ir randasi psichozės požymiai - haliucinacijos, dezokrientacija, sunkūs mąstymo sutrikimai.


Teisingesnis latentinės schizofrenijos vertinimas

Akademiko Snežnevskio tyrimais remiantis, sovietinė psichiatrija vėliau išplėtė latentinės schizofrenijos sąvoką, įvesdama vangiosios schizofrenijos diagnozę: pastarąja vadinama nuolatinė latentinė schizofrenija, kuri niekada neišsivysto į atvirą pavidalą.

Vangiosios schizofrenijos esmė - kad ji tęsiasi nuolat, nepereina į atvirą stadiją, taip pat gali nerodyti netgi ir apofenijos požymių, ir išvis jokių, netgi netiesioginių simptomų (taip vadinama paprastoji vangioji šizofrenija).

Tokiu atveju psichiatras, remdamasis savo darbine patirtimi, turi pastebėti nematomus požymius ir pritaikyti diferencialinės diagnostikos metodus, kad galėtų atskirti šizofreniją nuo bet kokio kito psichikos sutrikimo.


Diagnozavimas

Kaip ir vangiosios schizofrenijos atveju, latentinės schizofrenijos diagnozavimas vykdomas, remiantis psichiatro patirtimi bei antriniais simptomais (elgesio ar mąstymo egzaltuotumu, netipiškumu ir pan.). Tiksliai diagnozei įtvirtinti pagal Snežnevskio ir Tiganovo idėjas taikomas neuroleptinis šokas.

Klasikinis, visokių Bleuler ir Freud pasekėjų metodas, kai yra ieškoma apofenijos požymių, yra antimoksliškas, neefektyvus, netinkamas ir nerekomenduotinas.


Gydymas

Kaip ir kitos schizofrenijos formos, latentinė schizofrenija gydoma neuroleptikais, elektrokonvulsine terapija ir pan..