Kurvilaitė

Kurvilaitė - taigi tokia veikėja iš Zarrazos knygos, kur jį gydė, tai kartais spėja kai kurie, kad tikras asmuo galimai. Tai internetuose atradom eilėraštį apie ją, vadinasi "Kurvilaitės ruduo". Užtat ir straipsnis čionai.

Linkime jums malonaus skaitymo ta proga.

Kurvilaitės ruduo

Nors rudenio saulė dar džiugina mus,

Bet šitai manęs nevilioja

Išlindo Zarraza – apšiko mane

Ligoniai dabar pizdavoja.

Prisisprogo alaus ir prirašė chuinios,

O man kas bielieka daryti

Gal mentams pranešt, kad jis šmeižia mane

Gal jie gali man jį pristatyti.

Pagaučiau, pririščiau - badyčiau vaistais

Jis greit raštus savo pamirštų

Tylėtų, bijotų ir gerbtų visus

Antraip vien durnyne gyventų.

Kol tryliktam dirbau buvau mylima

Manęs visi durniai bijojo,

O tie kas neklausė greit gavo vaistų

Ir vėl savo vietą žinojo

Mane durniai piešia, net man rašo eiles

Mane po pasaulį vežioja

Dabar psichų meną juk platinu aš

Ir mirt šiame poste svajoju.

Varinėju po svieta su savo kalbom

Ir juokinu pusę Europos

Toksai pašaukimas yra skirtas man

Darau tiktai tai ką aš moku

Pezėt apie meną jau išmokau gerai

Nuolat vardą Čiurlionio kartoju

Žinau dar Van Gogą, Dali ir kitus

Todėl aš visiems imponuoju.

Dabar aš kolegų maldauju karštai:

Padėkit zarrazą sugauti

Pririšti šį šiknių aš noriu tvirtai

Tuomet jis nustos išdykauti.

Apšiko chalatą ir mano menus

Rašytoją mat jis vaidina

Su kliedesiu savo užkniso visus

Tasai pacientas durnyno...