Hakerio manifestas

Hakerio manifestas - neilgas tekstas, kurį žurnalas Phrack paskelbė 1986 metų sausio 8 dieną. Manifesto esmė - tai žmogaus teisė į informaciją. Vėliau buvo paskelbta ir nemažai kitų įvairių hakerių manifestų, bet šitas buvo pirmasis.

Šio manifesto supratimui reikia turėti omeny, kad anuomet asmeniniai kompiuteriai dar buvo šiokia tokia naujovė, asmeninių kompiuterių revoliucija dar tik buvo įsivažiavusi, bet kompiuterį namuose turėdavo dar toli gražu ne kiekvienas. Vietoje dabar įprasto Interneto pagrindinai buvo naudojami įvairūs mažesni kompiuterių tinklai, kaip kad Fidonet bei visokios BBS sistemos, prie kurių jungdavosi per modemą, naudojant fizinę telefono liniją. Ją naudojant prisijungimui, nesigaudavo tuo pat metu kalbėti telefonu, o telefoninio ryšio kainos buvo klaikiai didelės - mokėjimas būdavo už minutę, ir valanda ryšio galėdavo kainuoti iki keliasdešimt dolerių.

Tuo metu praktiškai visas bendravimas tinkluose vykdavo absoliučiai anonimiškai - žmonės prisijungdavo prie įvairių BBS, naudodami slapyvardžius ir niekas nežinodavo nei vienas kito amžiaus, nei tautybės, nei lyties, nei rasės. Dėl tokio anonimiškumo buvo įprasta kraštutinai demokratiška ir laisva aplinka, itin kontrastuojanti su tuo metu įprastu formaliu bendravimu reale. Praėjus keliems dešimtmečiams, dabartinis bendravimas reale pasidarė kardinaliai demokratiškesnis, nei anuomet, tačiau anonimiškumas kompiuterių tinkluose didele dalimi pranyko.

Phrack žurnalo pavadinimas reiškė įsilaužimus per telefono linijas arba šiaip telefoninio ryšio laužymą, hakinimą ir panašiai (angliškai phone irba phreak, ir hack). Taigi, čia nemaža dalis akcento eina būtent to laiko realijoms, kai norint kažką hakint, pirmiausiai reikdavo prasimušti per baisiai brangaus modeminio ryšio barjerus. Praėjus keliems dešimtmečiams, ryšys išties pasidarė toks pigus, kad praktiškai nemokamas, bet tą kainų kritimą atnešė visiškai ne tos kompanijos, kurios ryšį teikė Hakerio manifesto laikais.

Žemiau pateikiame laisvai verstą tekstą, kuris buvo publikuotas Phrack magazine.

Hakerio manifestas

Dar vienas buvo pagautas šiandien, apie viską rašo laikraščiai. "Paauglys suimtas dėl skandalingo kompiuterių nusikaltimo", "Hakeris suimtas po įsilaužimo į banką".

Ech, tie vaikai. Jie visi vienodi.

Bet ar tu, savo trijų dalių kostiume su savo psichologija ir 1950-ųjų technariaus smegenimis, nors kartą bandei pamatyti, kas slepiasi už hakerio žvilgsnio? Ar tu nors kartą pagalvojai, kas jį užveda, kokios jėgos jį kuria, iš ko jis išlietas?

Aš esu hakeris, ateik į mano pasaulį...

Mano pasaulis prasideda nuo mokyklos... Aš esu protingesnis už daugumą kitų vaikų, ir šitas šlamštas, kurio čia mus moko, man yra pernelyg nuobodus...

Prakeiktas atsilikėlis. Jie visi vienodi.

Aš mokausi vidurinėje ar aukštojoje mokykloje. Aš klausiausi, kaip mokytojai penkioliktą kartą aiškina, kaip suprastinti trupmeną. Aš suprantu tai. "Ne, tamsta mokytoja, aš neturiu užrašęs savo darbo, aš viską suprastinau mintyse..."

Prakeiktas vaikas. Greičiausiai nusirašė viską. Jie visi vienodi.

Šiandien aš padariau atradimą. Aš atradau kompiuterį. Palauk sekundėlę, čia yra kietai. Jis daro tai, ką aš noriu. Jei jis daro klaidą, tai todėl, kad aš čia sušikau. O ne todėl, kad jis manęs nemėgsta...

Ar todėl, kad manęs bijo...

Ar todėl, kad galvoja, kad aš gudrašiknis...

Ar todėl, kad nemėgsta mokymosi ir neturėtų čia būti...

Prakeiktas vaikas. Viskas, ką jis daro - tai žaidžia žaidimus. Jie visi vienodi.

Ir štai tada atsitiko tai... Atsivėrė durys į pasaulį... Per telefono liniją, kaip heroinas per narkomano venas, elektroninis impulsas išsiųstas, pabėgėlis nuo kasdienių nekompetencijų yra išsiųstas... ir laivas jam atrastas.

"Tai yra tai... Tai yra tai, kam aš priklausau..."

Aš žinau čia kiekvieną... Netgi jei aš niekada su jais nesusitikau, niekada nekalbėjau su jais, niekada daugiau iš jų nieko neišgirsiu... Aš žinau jus visus...

Prakeiktas vaikas. Vėl užėmė telefono liniją. Jie visi vienodi...

Jūs galėtumėt lažintis, kad mes visi vienodi.. Mus mokykloje maitino šaukšteliu kaip kūdikius, kai mes badu mirėm nuo to, kaip mums reikėjo steiko... O mėsos gabalėliai, kuriuos jūs leidot mums pakliūti į burnas, buvo jau sukramtyti ir beskoniai. Mus valdė sadistai ar ignoravo tie, kas buvo apatiški. Tik keli, kurie turėjo ko mus pamokyti, atrado, kad mes ir norime mokytis, tačiau jie buvo kaip vandens lašai dykumoje.

Dabar tai mūsų pasaulis.. Pasaulis, kuriame valdo elektronai ir jungikliai, bodų grožis. Mes naudojame jau egzistuojančias paslaugas, nemokėdami už tai, kas galėtų būti beveik nemokama, jei ne tai, kad šitą valdo pinigų ištroškę gobšuoliai, bet jūs vadinate mus nusikaltėliais. Mes tyrinėjame... O jūs vadinate mus nusikaltėliais. Mes ieškome gilesnių žinių... Ir jūs mus vadinate nusikaltėliais. Mes egzistuojame be odos spalvos, be tautybės, be religinių nuostatų... Ir jūs vadinate mus nusikaltėliais. Jūs gaminate atomines bombas, jūs organizuojate karus, jūs žudote, apgaudinėjate ir meluojate mums, ir bandote priversti mus patikėti, kad tai mūsų pačių gerovei, bet čia mes esame nusikaltėliai.

Taip, aš esu nusikaltėlis. Mano nusikaltimas yra tas, kuris kyla iš smalsumo. Mano nusikaltimas yra tas, kad aš vertinu žmones pagal tai, ką jie sako ir ką jie galvoja, o ne pagal tai, kaip jie atrodo. Mano nusikaltimas yra tai, kad aš jus pergudrauju - kažkas tokio, už ką jūs niekada man neatleisite.

Aš esu hakeris, ir tai yra mano manifestas. Jūs galite sustabdyti šitą individą, bet jūs negalite sustabdyti mūsų visų... Galų gale, mes visi vienodi.