Fidonet
Fidonet - tai buvo toksai tarptautinis, nelabai organizuotas, labai neformalus ir primityvus pasaulinio masto kompiuterių tinklas, pastatytas ant BBS sistemų. Buvo labai neilgas periodas Lietuvoje, kai praktiškai niekas neturėjo kompiuterių, kurie pajėgtų jungtis prie Interneto, o pats Interneto ryšys buvo per brangus, tačiau tuo metu jau buvo galima naudotis visokiais BBS ir Fidonet tinklu, kur pasijungimas vykdavo tiesiai į stotį per modemą.
Norint suprasti Fidonet veikimą, pirmiausiai reikia suprasti BBS serverius. Savo esme BBS buvo ant DOS kompiuterių veikiantys labai primityvūs modeminiai serveriai: toksai serveris pajungtas prie telefono linijos per modemą ir laukia, kol kas nors į jį paskambins. Kai kažkas paskambina (kitas kompiuteris, klientas) - tai BBS kompiuteris leidžia persiskaityti ar palikti kokias nors žinutes, failus ir panašiai.
Ankstyvais laikais, kai UNIX mašinos buvo klaikiai brangios, daugelis mėgėjų tiesiog negalėjo turėti normalių pasijungimų prie kompiuterinių tinklų, tai naudodavosi BBS. Tačiau tos BBS sistemos veikdavo paskirai, tiesiog būdavo prikabintos prie pavienio telefono numerio. Tai reiškia, kad tas telefono numeris anuo laiku buvo kažkas panašaus, kaip dabar būtų IP adresas ar domeno vardas, bet duomenų siuntimas vyksta ne per Interneto tinklą, o tiesiai per modemą, o sujungimas vyksta vienas į vieną principu, be jokių ten maršrutizavimų ar kitų gudrybių.
Fidonet tapo kaip ir apgreidu tokioms BBS sistemoms, nes leido persiuntinėti laiškus tarp atskirų BBS stočių, kad laiškai galėtų keliauti iš vienos į kitą ir būtų galima susirašinėti su tolimais pašnekovais. Fidonet buvo realizuotas pašto persiuntimo protokolas, veikiantis pagal principus, gana artimus UUCP protokolams, bet visgi atskiras, nesuderinamas ir gerokai paprastesnis. Štai pagal tą protokolą ir veikė Fidonet.
Fidonet turėjo gana komplikuotą, hierarchinę tinklo struktūrą, kur visas pasaulis buvo suskirstytas į zonas (Zone), pagal žemynus, tose zonose jau būdavo išskiriami tinklai (Network), kur veikia tarpusavy bendraujantys serveriai, o tada jau nurodomi serveriai (Node), o dar paskui nurodomi jau konkrečių vartotojų kompiuteriai (Point). Visas šitas skirstymas būdavo daromas skaičiais, pagal principą "Zone:Network/Node.Point". Siunčiant meilą, būdavo nurodomas konkretus vartotojas atitinkamame serveryje - "Username@Zone:Network/Node.Point". Praktikoje tai atrodydavo maždaug kaip pussydragon@1:250/220.13.
Fidonet labai plito iki ankstyvų 199x metų, kai vienu metu labai daug Fidonet naudotojų pradėjo savo kompiuterius pavertinėti BBS serveriais. Didžiausio savo piko metu tinklas buvo pasiekęs apie 40 tūkstančių serverių ir grubiai maždaug iki milijono retesnių ar dažnesnių vartotojų.
Kitą vertus, jau ankstyvais 199x pasimatė, kad senesni UNIX tipo tinklai su UUCP paštu turi kardinaliai daugiau galimybių, yra neribojami telefoninėmis linijomis ir taip toliau, tad jau tuo metu su Internetu susiję sistemos laimėjo. Dar labiau laimėjo vėlesni įrankiai, kaip kad Gopher ar WWW, kurie buvo nesulyginamai pranašesni už visokius BBS.