Geostacionarinė orbita

Geostacionarinė orbita arba geostacionari orbita, arba geosinchroninė orbita, dar vadinama GEO - tai tokia orbita, kurioje skrendantis dirbtinis žemės palydovas aplink Žemės planetą skrieja tokiu kampiniu greičiu, kokiu sukasi ir pati Žemės planeta. Kitaip tariant, palydovas kabo virš vieno ir to paties planetos taško. Dar kitais žodžiais tariant, dirbtinio Žemės palydovo orbitinis periodas yra 24 valandos, o palydovas skrenda virš ekvatoriaus.

Kadangi tokia orbita įmanoma, tik skrendant virš ekvatoriaus, tai deja, visi tokie palydovai yra skrendantys virš ekvatoriaus, nes kitur skraidyti negali.

Geostacionarinės orbitos aukštis - 35785 kilometrai, t.y., beveik tris kartus daugiau už visos Žemės planetos skersmenį, kuris yra 12742 kilometrai. Tai reiškia, kad dirbtinis Žemės palydovas, esantis geostacionarioje orbitoje, bus gana smarkiai nutolęs, todėl šiaurinėse platumose visvien bus matomas gan aukštai virš horizonto. Žemiau horizonto toksai palydovas bus tiktai tuo atveju, kai stebėtojas bus pakankamai netoli nuo vieno iš ašigalių.

Tai reiškia, kad geostacionarius palydovus galima patogiai naudoti ryšiui, pvz., TV transliacijų priėmimui įvairiausiose pasaulio vietose, išvengiant sudėtingų, savo kryptį keičiančių antenų. Pakanka anteną vieną kartą tinkamai nutaikyti ir ji jau rodys. Būtent tokių geostacionarinių palydovų naudojimu yra paremta palydovinė (satelitinė) televizija.

Pirmas geoscacionarus palydovas buvo JAV ryšių palydovas Syncom 1, paleistas 1963 metų vasario 14 dieną.

Šiais laikais visokių geostacionarinių palydovų yra labai daug, vienu metu jie buvo itin populiarūs dėl to, kad transliuodavo didžiulius kiekius TV laidų. Tarp populiariausių palydovų serijų - Intelsat, Eutalsat, Astra, Sirius, Tele-X, TV-SAT, Hispasat, Hot Bird, PAS, EchoStar, Arabsat, Turksat, Inmarsat, Asiasat, Europe Star, Brasilsat ir kitos. Iš viso toje orbitoje, tiesiog virš skirtingų ekvatoriaus vietų, skrenda apie 250 skirtingų aktyvių dirbtinių Žemės palydovų, iš kurių dauguma yra komerciniai ryšio palydovai.

Naujesniais laikais, kad neužimtų per daug vietos, kartais geostacionariniai palydovai daromi taip, kad atitarnavę, galėtų pristabdyti, pereiti į žemesnę orbitą ir daugiau nesipainioti, o į jų vietą tada gali būti pastatomi nauji palydovai. Kitais gi atvejais gamintojai skaito, kad palydovams vietos ten užtektinai, tad kabina palydovus į beveik tą patį orbitos tašką - kartais vos per keliasdešimt kilometrų vieną nuo kito.

Dabrtiniais laikais visgi antenų naudojimas labai smarkiai sumažėjo, lyginant su tuo, koks buvo apie 2000 metus, nes atsirado įvairių lokalaus laidinio ryšio alternatyvų.