Fiksas

Fiksas arba prime, dar kartais sako praimas - tai fiksuoto židinio objektyvas, kas reiškia, kad jis nei priartina, nei atitolina, o duoda vieno dydžio vaizdą ir viskas. Šiais laikais fiksai yra praradę didelę dalį populiarumo, nes yra atsiradę nemažai visokių neblogų zūmų, kurie gali priartinti, atitolintai ir vat taip palengvinti fotografo gyvenimą.

Nors dabar fiksus iš įprastų fotikų išstūmė visokie zūmai, ir netgi muilinės naudoja šiokius tokius zūmus, fiksai vis dar yra mėgstami profesionalų.

Esminiai fiksų pliusai:

• Kadangi nėra dalių priartinimui/atitolinimui, dauguma dalių nejudančios - tai objektyvas gaunasi daug tikslesnis ir aštresnis
• Kadangi konstrukcija kardinaliai paprastesnė, objektyvas gaunasi daug daug lengvesnis, o tai itin pasijunta, jei fotoaparatas yra didelis ir savaime sunkus
• Kadangi nereikia bandyti suderinti kintamų objektyvo stiklų savybių, tai gaunasi daug mažesni iškraipymai
• Dėl daug lengviau suvaldomų iškraipymų dažniausiai gaunamas žymiai didesnis šviesingumas, kas dažnu atveju yra baisiai aktualu
• Dėl daug paprastesnės konstrukcijos gaunasi ir daug mažesnė kaina

Kad įsivaizduotumėte, ant kiek geresnės kokybės yra fiksai, tai štai jums pavyzdys: rusiškas Tarpukaryje sukurto Biotar objektyvo klonas Helios, kuris buvo padarytas jau kokiais 1958 ir paskui gamintas su rusiška kokybe iki šiol gali lygintis su šiuolaikiniais pigiausiais japoniškais Zoom objektyvais savo vaizdo aštrumu, o savo iš Biotar paveldėtu sūkurio tipo bokehu vis dar yra sunkiai pralenkiamas. Tiesiog fiksų konstrukcija yra tiek paprastesnė negu zūmų, kad su zūmais prilygti geriems fiksams iki šiol labai sunku.

Esminis visų fiksų trūkumas yra lygiai vienas: su fiksais reikia vaikščioti iki ten, iš kur gerai nusifotkins. Negali tiesiog pakaitalioti priartinimo/atitolinimo. Na, dar kitas trūkumas, atspindintis tą pačią fiksų esmę yra iš esmės tas pats: kadangi negali nei atitolinti, nei priartinti, tai jei to atitolinimo/priartinimo išties būtinai reikia, tai tenka keisti visą objektyvą - į tokį, kuris kitaip priartina ar atitolina. Bet su zūmais tie kaitaliojimai irgi niekur nedingsta, ypač jei kalba eina apie aukštesnę kokybę - ten zūmų diapazonai būna gan riboti.

Kaip ir zūmai, taip ir fiksai skirstomi į kelias grupes:

• Standartinis fiksas - tai tas, kuris duoda vaizdą nuotraukoje, panašų savo išmatavimų pojūčiu į natūralų, tipo nepadidintą - tai yra tipiškiausiu atveju 50mm
• Telefoto - maždaug 70mm ar daugiau, t.y., jau priartinantis objektyvas
• Supertelefoto - paprastai maždaug apie 300mm ar daugiau
• Plačiakampis - maždaug apie kokius 24mm ar mažiau
• Fisheye - paprastai skaitoma, kad apie kokius 10mm ar dar mažiau

Praktinis fiksų trūkumas - kad tenka juos nešiotis kelis ir kaitalioti, jei jau prireikia. Tai būna pakankamai nepatogu, kad dažnas profesionalus fotografas paprastumo dėlei tiesiog nešiojasi kelis fotoaparatus su skirtingais objektyvais. Aišku, tai jau reiškia sunkų svorį, bet tada bent jau kitą objektyvą panaudot galima greičiau.