Citroen 2CV

Viena iš tipiškų vėlyvųjų laikų Citroen 2CV reklamų, kur ši mašina lyginama su kitomis, ir sakoma, kad ji neturi nei vieno fyčerio, bet užtat neturi ir priežasčių, dėl kurių sugestų. Tuo metu visokia nepatikima elektronika jau nervino daugelį vartotojų - kartais, nusipirkus mašiną, po mėnesio ji nustodavo važiuoti. Taigi, Citroen 2CV čia išties turėjo juntamų privalumų.

Citroen 2CV - tai viena iš poros tobuliausių visų laikų pasaulio mašinų, kurios buvo tuo pat metu pigios, ekonomiškos, sąlyginai ne per daug mažos ir visai geros, dėl ko gamintos virš 40 metų - nuo 1948 iki 1990. Lietuvoje Citroen 2CV žinomas mažiau, nei VW Kaefer, o ir bendrai pasaulyje ši mašina netapo tokia populiaria, tačiau techniškai ji buvo geresnė, tik kad štai išvaizda buvo kiek karikatūriška. Per daugiau kaip 40 metų buvo pagaminta virš 5 milijonų šių mašinų, iš kurių virš milijono buvo visokie furgonai, skirti verslui.

Savo laiku Citroen 2CV pagarsėjo ne tik dėl vykusios konstrukcijos ir keistos išvaizdos, bet ir dėl drastiškai nuoširdžių reklamų, kuriomis sakydavo maždaug tokią mintį: "imkit mašiną, kuri neturi jokių fyčerių, bet užtat tokia pigi, kad su ja niekas negali konkuruot".

Kaip ir VW Beetle, taip ir Citroen 2CV pradėtas kurti dar prieš II Pasaulinį karą, buvo skirtas ne per daug turtingiems žmonėms, todėl labai pigus, bet kartu visai talpus ir ekonomiškas. Abi mašinos buvo labai daug kuo panašios - ir formomis, ir dydžiu, ir pirkėjų segmentu. Abiejų mašinų ratų bazė buvo išvis vienoda - 240cm, ir abi turėjo rėmą, su varikliu, varančiu prie jo esančios ašies ratus - t.y., be kardaninio veleno.

Lyginant su tuo pat VW Beetle, Citroen 2CV buvo geresnis praktiškai pagal visus parametrus, išskyrus tik variklio galią (mašinos dinamiškumą) ir maksimalų greitį. Na, aišku, dar ir išvaizdą - nes Citroen 2CV atrodė kaip nupaišytas vaiko ir skirtas klounams važinėti. Prie to prisidėjo dar kelios smulkmenos, kaip pvz., neštampuotos (tik lankstytos) skardos, klaikios ir baisiai pigios sėdynės ir pan. nupiginimai. Matyt ta pernelyg nupiginta išvaizda ir prastokas dinamiškumas su mažu greičiu ir nulėmė, kad 2CV ilgainiui gavo mažiau pirkėjų, mažiau eksporto rinkų ir gaminti nustotas anksčiau - 1990 metais.

Mašina išsiskyrė tuo metu modernia schema - variklis priekyje, varo priekinius ratus. Papildomai čia dar buvo kuo geriausia nepriklausoma visų ratų pakaba, padaryta pakankamai atspari, kad atlaikytų smūgius į labai gilias duobes ir visokius akmenis, t.y., skirta kaimo keliams, šunkeliams ir išvis bekelei. Dėl tų savybių, netgi turėdama neadekvačiai silpną variklį, mašina stebėtinai dažnai laimėdavo daugelyje ralio varžybų - tiesiog kirsdama posūkių kampus visokiais bordiūrais, bet svarbiausia - per tik su ja padaromą triuką - užvažiuoti ant priekyje važiuojančios mašinos galo, ir aplenkti, dviem ratais pervažiuojant literaliai per priekyje važiuojančios mašinos galą ir šoną. Kitas triukas, kurį demonstruodavo kai kurie labai jau ekstremalių auto varžybų asai - tai varyti ant kitos mašinos priešpriešiais ir ant jos tiesiog užvažiuoti ir pervažiuoti. Tokio bajerio su kitomis mašinomis padaryti irgi nepavykdavo.

Buvo tokia istorija, kai Citroen pasiūlė naują 2CV mašiną bet kam, kas sugebės su savo mašina apsiversti, važiuodamas lygiu keliu. Kadangi mašina turėjo rėmą, tai svorio centras buvo labai žemas, o pakaba su centrine spyruokle ir amortizatoriumi labai gerai sugerdavo siūbavimus, tad niekam apsiversti taip ir nepavyko, netgi tyčia darant visokius triukus stabdymui ant posūkio ir panašiai.

Vienas iš reikalavimų mašinai buvo, kad ja galima būtų pravežti duobėtu keliu pintinę, pilną kiaušinių. Per testus pavyko kuo puikiausiai, kai su kitomis to meto mašinomis to pasiekti būdavo praktiškai neįmanoma.

Kitais gi atžvilgiais 2CV buvo stebėtinai geras:

• Juokingai, net absurdiškai maža kaina
• Stebėtinai gera pakaba, dėl kurios mašina puikiausiai važinėjo neįtikėtinais šunkeliais, kokiais daugelis dabartinių džipų nepravažiuotų
• Priekyje, o ne gale įrengtas variklis, dėl kurio buvo galima lengvai daryti komercines modifikacijas, kaip kad maži sunkvežimiai, furgonai ir pan.
• Mašinos aukštis buvo 160cm (lyginant su 150cm Beetle), kas tokiai mažai mašinai prideda labai daug komforto
• Variklis buvo vos 29 arklio galių, tačiau labai ekonomiškas - 5-7 litrai per 100km, kas netgi šiomis dienomis atrodo visai neblogai.
• Mašina buvo stebėtinai lengva, nepilni 600kg, dėl ko dinamiškumas buvo sąlyginai pakenčiamas, netgi esant labai silpnam varikliui
• Dėl savo specifiškos konstrukcijos galėjo vežti daug krovinio bagažinėje, o taip pat ir gana ilgus ar didelius krovinius, išsikišančius iš bagažinės ar kėbulo gabaritų
• Turėjo ne 2, o visgi 4 duris, kas buvo visai nemažas privalumas, ypač dar kaip tokiai pigiai ir mažai mašinai
• Mašina pasižymėjo tiesiog neįtikėtinai geru stabilumu kelyje, o kartu ir labai minkštu važiavimu

Kaip vertino ekspertai - jei VW Beetle būtų turėjęs tokią pakabą ir konstrukciją, kaip Citroen 2CV, tai būtų gaminamas iki šiol, o jo gamybos apimtys būtų buvę apie pusantro karto didesnės, nes mašina būtų tinkama ir visokiems Afrikos šunkeliams, kuriuose anuomet ji visiškai nepasiteisino, ir be to, turėtų daug visokių specializuotų variantų, kaip kad furgonai, sunkvežimiukai ir panašiai.

Tuo pat metu, jei Citroen 2CV būtų turėjęs gerą išvaizdą ir nebūtų toksai žiauriai neadekvačiai nupigintas, tai VW Beetle niekada nebūtų tapęs tokia legendine mašina ir niekada nebūtų padaręs tokių gamybos apimčių ir trukmės rekordų. Realiai tie rekordai būtų priklausę Citroen 2CV.