Citokinų audra

Citokinų audra - tai tokia superstipri imuninė reakcija, kur dėl pertekliaus išsiskyrusių citokinų organizmo reakcijos baigiasi tuo, kad žmogus ima ir numiršta, ir viskas. Čia kaip tik pas tuos būna žmones, pas kuriuos imuninė sistema labai stipri ir kurie džiaugiasi, kad labai gerą imunitetą turi.

Citokinų audros kyla, kai išsiskiria perteklius įvairių citokinų - imunines reakcijas sukeliančių ar stiprinančių medžiagų, tokių kaip interferonų, interleukinų, monokinų, limfokinų ir kitų. Tie junginiai, savo ruožtu sukelia papildomas imunines reakcijas, per kurias išsiskiria dar daugiau imunines reakcijas sukeliančių junginių. Kartais tų medžiagų išsiskyrimas būna toks stiprus, kad jau vien dėl jo prasideda uždegiminiai procesai - karščiavimas, skausmai raumenyse ir kauluose, pakilusi temperatūra ir taip toliau. Dėl tokių procesų gali susidaryti užburtas ratas, kai imuninė reakcija į susirgimą pati kelia uždegiminius procesus, kurie jau kelia ir imuninę reakciją - štai toksai procesas ir vadinamas citokinų audra. Itin sunkios citokinų audros gali pereiti į mirties spiralę, kai organizmo imuninė sistema, kovodama prieš save pačią, sunkiai pažeidžia žmogaus vidaus organus ir tada jau žmogus numiršta.

Pirminis citokinų audrą sukeliantis veiksnys dažniausiai būna koks nors virusas ar alergija. Citokinų audrai prasidėjus, toliau jau ji gali vystytis pati savaime ir kartais gali tęstis netgi jei pirminė susirgimo priežastis dingo.

Dažniausiai citokinų audros kyla žmonėms, kurių amžius yra apie 20-40 metų, tačiau šio amžiaus žmonės paprastai turi didelį perteklių organizmo resursų, todėl tas audras paprastai išgyvena. Antra grupė žmonių - asmenys iki 60 metų, kur citokinų audros vis dar stiprios, tačiau organizmo resursai daug silpnesni - tokie žmonės miršta gerokai lengvaiu. Trečia grupė - asmenys iki 70 metų, kur mirštamumas būna didelis net prie minimalių citokinų audrų. Ketvirta grupė - asmenys virš 70 metų, kur mirštamumas gerokai sumažėja, nes citokinų audros jau nebekyla arba būna labai silpnos ir trumpalaikės.

Kaip pvz., COVID-19 atveju citokinų audros suveikdavo kartu su kitais pažeidimais - to paties viruso sukeltomis plaučių, inkstų, širdies ligomis. Taigi, virusas pažeisdavo kritinius organus, o citokinų audros žmogų privesdavo iki visiško išsekimo. Taigi, itin didelis mirštamumas būdavo maždaug 50-70 metų amžiaus grupėse.

Kaip parodė COVID-19 gydymo praktika, įvedus į gydymą imunosuprestantus, t.y., kortikosteroidus, kurie nuslopintų žmogaus imunitetą visiškai, reanipacinių pacientų mirštamumas sumažėjo maždaug dvigubai. Tai reiškia, kad apie pusė iš visų COVID-19 apsikrėtusiųjų mirdavo nuo citokinų audrų, kitaip tariant - būtent nuo per stiprios imuninės sistemos.

Kiti tyrimai, tiesa, netiesioginiai, rodo kad milžiniška, milijonus gyvybių nusinešusi Ispaniškojo gripo epidemija, vykusi XXa. pradžioje, ypatingai stipriai sukeldavo citokinų audras, todėl didžiausio mirštamumo grupė buvo pasislinkusi į jaunesnio amžiaus žmones - apie 20-40 metų.

Taigi, nesidžiaukit, kad turit stiprią imuninę sistemą, nes jeigu ji išties labai stipri, tai galit nuo jos nukentėti taip, kad maža nepasirodys.