Gildijos

Gildijos arba cechai - tokia iš Viduramžių žinoma rinkos reguliavimo sistema, kur visi gamintojai susiskirsto į grupuotes, kurios turi teisę gaminti kokios nors rūšies prekes, o taip pat gali reguliuoti ir priėmimą į gildijos narius (t.y., teisės gaminti tam tikrą prekę suteikimą), ir išmetimą, ir taip toliau.

Esant labai mažoms rinkoms ir amatininkystei, gildijos užtikrindavo, kad tam tikrose gamybos srityse bus surenkami mokiniai ir darbininkai, apmokomi, o paskui palaikoma jų darbo kokybė, kad kaip nors nesukčiautų ir nepardavinėtų kažkokio šūdo. Taigi, šitai veikė ir kaip žinias išsauganti, ir kaip rinką bei vartotojus apsauganti struktūra.

Vėlesniais laikais, kai technologijos vystėsi, prekių rūšių vis daugėjo, gamybos apimtys didėjo, prekyba vyko vis didesniais mastais ir su tolimesnėmis šalimis, tad gildijos jau nesugebėdavo atnešti naudos, o tik stabdydavo viską ir trukdydavo. Per tą gildijų sistemą, pvz., gamintojai būdavo užbylinėjami, nes esą gamina ne savo gildijos produkciją. Tuo metu būdavo trukdoma priklausyti kelioms gildijoms iškart, tad šitaip apribojamos gamintojų veiklos sritys ir taip toliau, ir taip toliau.

Apie Viduramžius įvairios gildijos valdė tiesiog visas veiklos sritis, kokias tik galima įsivaizduoti - atskiros organizacijos apjungė stalius, statybininkus, auksakalius, ginklininkus ir netgi šūdų išvežėjus. Ir tai reiškė, kad kokia veikla besugalvotum užsiimti, turi ateiti į gildiją, ten įstoti, mokėti nario mokesčius, priimti visokius ribojimos ir taip toliau, ir taip toliau.

Įvairios gildijos dar laikėsi Europoje iki maždaug XIXa. vidurio ir buvo viena iš priežasčių, gerokai blokavusių Europos ekonomikos vystymąsi, lyginant su JAV, kur visiškai jokių reguliavimų nebuvo. Būtent visiška dereguliacija tapo priežastimi, dėl kurios JAV ekonomika XIXa. viduryje pradėjo vystytis neįtikėtinai greičiau, nors infrastruktūra, žinių koncentracija ir finansiniai resursai Europoje buvo daug didesni. Tiesiog ta gildijų sistema ir jos liekanos blokavo Europos ekonomikos augimą, kai JAV veikęs laukinis kapitalizmas jokių ribojimų nepatyrė.

Link XIXa. pabaigos dauguma gildijų išnyko, nes neatlaikė konkurencijos per prekybą - įprastose kapitalizmo rinkose gaminamos prekės būdavo pigesnės, nors nei kiek ne blogesnės, tad įvežamos iš laisvesnių šalių, jos nukonkuruodavo visokias cechų arteles.

Šiais laikais gildijų požymius turi kai kurios reguliuojamos ir licencijuojamos profesijos ir jų organizacijos, pvz., kaip antstoliai, advokatai, medikai ir panašiai.