Šešėlinė rinka

Šešėlinė rinka - bendras pavadinimas, apimantis ir juodąją rinką, kuri yra visiškai nelegali ir neteisėta, naudojanti juodus pinigus, ir pilkąją rinką, kur sandėriai galiai vykti dalinai ar pilnai teisėtai, tačiau išvengiant valstybinės kontrolės ir apskaitos, o naudojami yra daugiau pilki pinigai ir balti pinigai.

Iš abiejų sudedamųjų - juodosios ir pilkosios rinkų, pastaroji yra įdomiausia, nes yra neapskaitoma, tačiau faktiškai legali. Šiai rinkai priklauso, pvz., sandėriai tarp draugų ar giminių ("gal gali paskolinti 100 eurų", "parduosiu tau savo seną TV už 50 eurų", "gal gali pagelbėti už 100 eurų stogą pataisyti?" ir panašiai). Tokie sandėriai svyruoja nuo visiškai 100% visais atžvilgiais legalių, bet niekur neapskaitytų iki nelegalių, tačiau savo esme tokių, kad bandymas juos apskaityti būtų laikomas absurdiška ir juokinga nesąmone.

Praktikoje bandymai išbalinti ir apmokestinti šešėlinę rinką būna labai brangūs, nes ir reikalauja didžiulio kiekio biurokratų bei teisėsaugos, ir kartu sukelia didžiulius kiekius perteklinio darbo ir išlaidų įvairiausiems verslams, kurie jokių šešėlinių ekonominių veiksmų nedaro. Taigi, sveikesnio proto ekonomistų vertinimu šešėlinė rinka turi būti netgi palaikoma, tiesiog kontroliuojant jos ribas - pvz., leidžiant neapskaitomą (šešėlinę) prekybą turguje individualiems prekeiviams, bet neleidžiant to parduotuvėse visokioms įmonėms. Toksai atribojimas leidžia atskirti didesnius verslus ir tuo pačiu mokesčių mokėtojus nuo mažų, o tuo pačiu optimizuoti ir bendras mokesčių surinkimo išlaidas.

Įvairiais vertinimais, bendros šešėlinės rinkos apimtys išsivysčiusiose ekonomikose gali siekti apie 20-30% BVP, tačiau bandymai mažinti šią dalį visada reiškia neadekvačius apsunkinimus verslui, absurdišką biurokratizaciją, apimančią artimų giminaičių finansinius santykius, o taip pat bandymus kontroliuoti realiai nelegalias rinkas, kur vyksta prekyba narkotikais ar pan..

Išimtį sudaro totalitarinės valstybės, kur reali šešėlinė rinkos dalis gali būti gerokai didesnė, kartais sudaranti netgi daugumą visos rinkos (nors paprastai totalitarinė valstybė vaizduoja, kad viskas yra atvirkščiai - pilnai valdoma, apskaitoma ir kontroliuojama). Tokie iškreipimai atsiranda paprastai dėl to, kad valstybė prigalvoja visokių nesąmonių su kainų reguliavimais, kaip kokioje SSRS ar Venesueloje, žmonės pradeda prekiauti nelegaliai, o galų gale ir beveik visa kita ekonomika persikelia į šešėlį.

Kadangi didelė dalis šešėlinės rinkos yra legali ir anei per niekur nėra neteisėta, visokie bandymai ją smerkti ir kaltinti mokesčių nesurinkimais, neteisėtumais ir pan. yra mažų mažiausiai veidmainiški ir melagingi.