Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
X86
x86 - serija procesorių architektūrų, kuri prasidėjo nuo 8086 procesoriaus ir tęsiasi iki šiol. Bendra visiems yra tas, kad visi gali vykdyti senesnių procesorių programas be jokių pakeitimų. Tai dėl tokio galėjimo vis užima naujas ir naujas rinkas, nes vis išlaiko suderinamumą su senienomis, kas yra visos Wintel rinkos esmė. Gi kitą vertus, dėl tokio suderinamumo visa ta architektūra seniai pavirto šūdu, iš kurio visi kiti gamintojai tyčiojasi. Gi trečią vertus, visi tie, kurie tyčiojasi, taip ir nesugeba jokios kitos architektūros iškišt į priekį.
Dar daugiau, x86 architektūra irgi buvo sukurta kaip reliktas, paremtas Intel firmos 8080 procesoriais, kurie, savo ruožtu, buvo suderinami su dar senesniais 8008 procesoriais, tik tiek, kad x86 suderinamumas čia nebuvo visiškai tiesioginis - programas gaudavosi perkelti ne tiesiog, o po tam tikro transliavimo su specaliu transliatoriumi, kuris viską perkoduodavo. Bet gavosi taip, kad išties x86 architektūra yra paveldėjusi netgi 8 bitų sistemų archaiškumų, kurie puikiai žinomi visiems, kas tik yra programavę asembleriu.
Kartais dar ta x86 architektūra vadinama kaip MCS-86 ir smarkiai siejama su IBM PC bei 8088. Bet visgi kaip nuostabiai veikia tas suderinamumo reikalavimas - jei ne tie reikalavimai, kompiuteriai dabar būtų keletą kartų greitesni ir kartu dar ir juntamai pigesni.
Niekas nesidžiaugia x86 procesoriais
Netgi Intel kelis kartus bandė pabėgti nuo tos x86 architektūros, nes ji klaikiai lėta ir prasta. 1982 metais Intel išleido iAPX 432 procesorius, kurie buvo 32 bitų ir belenkiek greitesni, bet taip su jais nieko ir nepavyko. Paskui 1984 vėl Intel išleido kitą architektūrą - i960, su kuria ir vėl nieko nepavyko, nors tai buvo RISC procesoriai. Paskui, jau 1989 Intel sukūrė naują kartą, 32/64 bitų dar našesnius i860 procesorius (su kažkodėl mažesniu skaičiumi pavadinime), bet ir vėl nepaėjo. Paskui jau 2000 Intel nusipirko ARM licenciją ir sukūrė XScale procesorius, bet ir vėl nepaėjo.
Su ta x86 architektūra Inteliui buvo taip prastai, kad po 80386 procesorių pats Intel jau nesugebėjo rišliai tos architektūros tobulinti, todėl pasiėmė kažkokius i960 procesoriaus gabalus, prie jų prilipino komandų transliatorius ir mikroprogramų modulius, ir gavosi 486 procesorius, kuris buvo vien dėl to savaime du kartus greitesnis už 80386 netgi prie to paties taktinio dažnio, nors išties dirbo emuliuodamas tą 80386. Paskui panašios dalinės emuliacijos ir toliau buvo perkeldinėjamos į kitus, vėlesnių kartų procesorius.
Galų gale atsirado netgi tokia firma, Transmeta, kurie atrado, kad x86 yra toksai atsilikimas, kad netgi išvis paprastas emuliatorius ant gero RISC procesoriaus gali dirbti panašiai ar greičiau, o kartu tas RISC procesorius naudos porą-trejetą kartų mažiau energijos. Tai su šituo savo išradimu Transmeta gerokai pagadino nervus Inteliui.
Galų gale Intel netgi paleido savo Itanium procesorius, kurie buvo reklamuojami kaip atseit visvien Intel ir panašiai, bet išties tai nebuvo suderinami su x86 tiesiogiai, ir negalėjo netgi tų programų leist. Ir čia ir vėl nepaėjo, nes jau tada AMD išleido suderinamą x86 kloną, skirtą 64 bitų sistemoms, ir taip tas x86 gyvuoja ir toliau.
Trumpai tariant, kad ir kokia nesąmonė, bet dabartiniai kompai naudoja iškrypusią architektūrą, kuri siekia dar 1971 metus ir 4004 procesorių, naudotą primityviuose Busicom kalkuliatoriuose.
x86 architektūros procesoriai
Čia šiek tiek procesorių su ta x86 architektūra:
Paskui jau išties pasidarė sunku net ir susigaudyti, ką ten Intel gamina, nes pradedant Pentium, procesorių pavadinimai ėmė mažai ką bendro turėti su architektūra. Tai kompanija išleisdavo kokį nors gerokai besiskiriantį procesorių su senu pavadinimu, tai senam procesoriui duodavo naują pavadinimą, tai tiesiog tam pačiam procesoriui (kokam nors Pentium) atjungdavo gabalą kešo ir pavadindavo kaip nors kitaip (pvz., Celeron), tad išties tai jau nieko bendro su architektūra neturi, o turi bendro tik su kažkokiu marketingu.
Bet gal taip ir reikia, nes svarbu tik kad pardavimai vyksta, pelnas gaunasi, o visokie konkurentai nesugeba nugalėti. Tai matyt, kad taip ir reikia.
Konkuruojančios architektūros
Yra buvę labai nemažai įvairiausių konkuruojančių procesorių architektūrų, kurios visiškai visos, be jokių išimčių buvo geresnės visais atžvilgiais - greitesnės, pigesnės, ekonomiškenės (mažiau elektros ėdančios) ir taip toliau, bet visos anos turėjo vieną trūkumą - ant jų nesigaudavo paleisti senų programų, skirtų senesniems kompiuteriams. Todėl tos architektūros neišplisdavo.
Taigi, dauguma iš šių architektūrų dabar jau užmirštos, nors viena-kita gal vis dar kažkur gyvuoja kokiose tai savose nišose: