Paranojinė schizofrenija

Paranojinė schizofrenija - specifinis paranoidinės schizofrenijos variantas, pasižymintis lėtine eiga, dažniausiai be gilesnių psichozių, ryškiais pirminiais kliedesiais. Neretai pasireiškia kaip involiucinė (vėlyvoji) šizofrenijos forma.

Nuo kitų šizofrenijos formų paranojinė skiriasi tuo, kad turi ryškiai išreikštą paranojinį sindromą, pacientų kliedesiai būna rišlūs, dažnai primenantys sąmoningas ir prasmingas kalbas, būdingas visokiems dibilams. Skirtingai nuo dibilų, paranojine šizofrenija sergantys asmenys viską sugeba sudėlioti į sąmokslo teorijas, rasdami toms teorijoms įvairių įrodymų.

Kartu su kliedesiais pastebima pacientų degradacija emocinėje sferoje, afektinis bukumas, pasinėrimas į savo beprasmius teoretizavimus, nutrūkę santykiai su draugais, giminėmis.

Ankstyvesnėse paranojinės šizofrenijos stadijose gali būti ir ryškesnės pozityvios simptomatikos, kaip minčių skambėjimas, balsai galvoje. Vėlyvesnėse stadijose smarkiau reiškiasi negatyvi simptomatika, pacientai mažiau bendrauja su aplinkiniais, pasidaro uždaresni, todėl kartais neteisingai nusprendžiama, kad juos ištiko remisija.

Dėl būdingos anozognozijos ir disimuliacijos, o taip pat retų sunkesnių (aplinkiniams pastebimų) priepuolių, kai kurie protingesni pacientai sugeba ilgam nuslėpti savo ligą. Neretai jie ima savo kliedesius skleisti internetuose, kartais ir žiniasklaidoje. Tais atvejais, kai pacientą kankina antagonistiniai kliedesiai ar reformaciniai kliedesiai, žalos kliedesiai ir pan., tokie ligoniai su savo teorijomis prasimuša į politiką, kur bando savo kliedesius įgyvendinti praktikoje.

Pacientai kelia riziką aplinkiniams, nes neretai tampa indukuotųjų psichozių skleidėjais, linkę piktnaudžiauti savo darbovietės teikiamomis galimybėmis, kartais atnešdami didelę žalą kitiems asmenims. Labai dažnai pastebima kveruliancija.

Nustatant ligą, kartais vietoje paranojinės šizofrenijos būna nurodoma paranoidinės šizofrenijos, šizotipinio sutrikimo ar vangiosios šizofrenijos diagnozė.