Kaip buvo prie ruso

Deja, daug visokių pensininkų tokiomis nostalgijomis ir gyvena, jas išreikšdami kas keturis metus rinkimuose

Prie ruso viskas buvo kitaip, o dabar vis labiau tolsta tie laikai, kai prie ruso buvo geriau ir viskas pamažu gula į vadovėlius, naftalininius atsiminimus, bukus įsitikinimus, bei iš toli atsklidusius anekdotus.

Todėl ir pasižiūrėkim, kaip ten išties buvo prie ruso tais tarybiniais laikais, kuriuos ir kai kurie rusai su šiurpu prisimena.

Kaip prie ruso kas buvo

Taigi, buvo geras gyvenimas išties tais tarybiniais laikais:

• Elektra kainavo 4 kapeikas už kilovatvalandę, o kaime dar mažiau (priklausomai nuo dabartinio ir buvusiojo atlyginimo dydžio 1/2000 dalį vid. atlyginimo, kai dabar - 1/2500 dalį) Beje, šilumos energija irgi buvo labai pigi, ne veltui buvo sakoma, ne pardavinėjama o "otpuskajietsa" - atleidžiama. Namai būdavo išvis kiauri, o dėl įkaitusių radiatorių dažnai langai būdavo atidaryti. Iš kitos pusės net soclageryje su energija būdavo labai skaitomasi.
• Autobuso/troleibuso bilietas - 4 kapeikos, o mažuose miesteliuose niekas netikrino! (priklausomai nuo dabartinio ir buvusiojo atlyginimo dydžio 1/2000 dalį vid. atl., kai dabar - 1/480). Reikėjo juk vežioti vergus į darbą, nes mašiną nusipirkti buvo neįmanoma.
• Nebuvo skaitiklių už dujas beigi vandenį - sumokėjus simbolinį mokestį galėjai turkštis kiek tik nori.
• Studentiški pietūs iš kažkokių atliekų smirdančioje valgykloje kainuodavo 50 kapeikų (matematikai gali paskaičiuoti matematiškai dalis ir podales, vienok stipendijos užtekdavo kukliai pavalgyti mėnesį arba savaitę pagerti, ir už baraką susimokėti). Dabar irgi už 5 litus galima kokių nors kebabų kažkur užkąst, tik kad kebabai - jau geresnis maistas.
• Gatvėse nebūdavo kampščių. Tiesa, mašinos nusipirkti irgi lengvai negalėjai negalėjai - turėjai dešimt metų laukti paskyros, nebent norėjai pirkti Zapuką, kuriam paskyros laukti reikėjo trumpiau.
• Dešros būdavo iš mėsos, tiesa, parduotuvėse nei dešrų, nei mėsos dažniausiai nebūdavo, jos buvo dificitas.

Tipiškas sovietinės parduotuvės vaizdelis po 1980 metų (nors dar ten kažkokios mėsos padėta, neypatingai perkamos, pažiūrėjus į pirkėjo veidus). Nors CCCP ekonominis krachas pilka akimi buvo matomas, oficialiai skelbiamose statistikose buvo viršijami penkmečio planai su kaupu, ir mėsos daug daugiau priskerdžiama, grūdo daugiau pripjaunama, nekalbant apie didėjančius šikpopieriaus kiekius

• Visi turėjo darbą, nenorintys dirbti buvo įdarbinami prievarta, o nenorintieji buvo baudžiami kaip visuomenės kenkėjai ir sodinami į koloniją. Dirbdamas arba neturėjai pinigų, arba jų turėjai, bet nebuvo kur leisti. Eilinio darbininko atlyginimas būdavo 100-150 rublių, o nekvalifikuoto dar ir mažiau. To pakakdavo prasimaitinti ir pragyventi. Dar mažiau uždirbdavo kokie inžinieriai ir mokslinykai, nes jie buvo nevaldančioji klasė. Tačiau ir uždirbus pinigų, jų nebūdavo kur išleisti - parduotuvėse arba chlamas arba nėra.
• Bujojo šyškų luomas - partinukai, teisėsaugininkai, teisėjai, kai kurie gydytojai, parduotuvių direktoriai ir panašiai, kurie ir pinigų turėdavo ir kur leisti turėdavo, mat būdavo spec. tiekimo parduotuvės ir nelegalios talkučkės. Tas luomas buvo beveik nebaudžiamas - dažnai per pažintis galėjo išsisukti nuo bet kokio nusikaltimo.
• Gyvenamasis plotas būdavo garantuotas - pavyzdžiui bendrabutyje su bendra virtuve iš šikanu, kur name 2/3 pusiau asocialaus proletariato arba išvis asocialai, neretai po kelis žmones į vieną kambarį.
• Alkoholikai buvo gydomi nemokamai, netgi priverstinai - tam buvo specialūs LTP profilaktorijai, įrengti kaip kalėjimai.
• Visokie psichikos invalidai irgi būdavo gydomi, įkaitant aiškia vangiąja schizofrenija sergančius disidentus. O ir bendrai - kaip Nikita Chruščiovas teigė, visi kas nepatenkinti tarybine santvarka - tai ir yra psichikos ligoniai.
• Baigus aukštąjį buvo garantuotas įdarbinimas (dažniausiai ten kur nurodydavo kamsamolas - pvz. gyvenai Vilniuje, gyvensi Kalabybiškėse) ir atlyginimas, kurio užteks pravalgymui arba vistiek nebus ką pirkti.
• Gatvėje beveik nebuvo valkatų, nes šie sėdėjo kalėjimuose, durnynuose ir dispanseriuose. O tie valkatos, kurie nesėdėdavo, turėdavo smarkiai slapstytis, kad jų kas nors nepagautų.
• Per televiziją nerodė reklamos. Tiesa, tebuvo 2 centrinės Maskvos programos ir viena lietuviška, daug propagandinių laidų, vienas dažniausiai jau atmintinai žinomas filmas per dieną. O ir televizijos programos b8davo transliuojamos tik nuo 18 iki 24 valandos, nes nėr čia ko.
• Galėjai laisvai keliauti po didžiąją tėvynę nesikeisdamas valiutos ir taip nors iki paties Sibiro. Tik aišku, kuo toliau į SSRS gilumą, tuo mažiau ko nors nusipirkti.
• Visi jautė, kaip gyvenimas kasdien ėjo vis geryn ir geryn, palyginus su tamsiais buržuaziniais laikais, tad visi tikėjo šviesesniu rytojumi :)
• Kai limonado bambalis kainuodavo keturias kapeikas tai benzinas kainuodavo kokias dvi kapeikas. Hmmm... Neatsimenam nei limonado po 4 kapeikas, nei benzino po 2...
• Vilniaus Vingio parke būvojo siaurukas, kuriuo kažkokie proftechų moksleiviai turėdavo vežioti anglis iš stoties į Vilniaus elektrinę, tuo pačiu ir krovikais padirbėdami. Vienok per šventes tas siaurukas būdavo demonstruojamas, kaip didelis rūpestis jaunąja karta - vaikų geležinkelis.
• Numirus kokiam valdžios šului, kaip kad Leonidas Brežnevas ar Jurijus Andropovas, nereikėdavo į darbą ir į mokyklą. Todėl visi labai džiaugdavosi kiekvieno genseko laidotuvėmis.
• Nebuvo AIDS ir panašių bacilų, dėl vienos priežasties - niekas apie tai neskelbdavo.
• Nebuvo narkomanijos - tą visi gerai žino ir prisimena.
• Buvo gaudomi atbuliokai ir lezbietės. Už homoseksualinius santykius buvo baudžiama pagal BK, tačiau pogrindinis homoseksualizmas egzistavo, įskaitant šyškų luomą, ir sudarė it kokią slaptą draugiją.
• Nebuvo visokių žmones mulkinančių aiškiaregių ir ekstrasensų, vienok pogrindyje visa tai bujote bujojo.

Truputis tarybinės statistikos

1. SSRS buvo viena iš pasaulio lyderių pagal žmogžudysčių skaičių, lenkdama Vakarų Europos šalis vidutiniškai 12 kartų. Negana to, iš metų į metus tas skaičius nuolat augo. Pvz., Rusijos Federacijoje 1975 buvo 14 tūkstančių žmogžudysčių, o 1980 metais - jau 18 tūkstančių.
2. SSRS nuolat buvo viena iš lyderiaujančių šalių pagal savižudybių skaičių. Pvz., 1984 metais SSRS buvo 38,8 savižudybės 100 tūkst. gyventojų.
3. SSRS nuolat pasižymėjo išskirtinai dideliu alkoholio vartojimu, kuris nuolat didėjo, kol šalis tapo absoliučia pasaulio pirmūne. Pvz., dar 1960 metais alkoholio vartojimas sudarė 3,2 litro absoliutaus alkoholio gyventojui, 1970 - jau 8,7 litro, o 1980 - jau 10,8 litro. Įdomu ir tas, kad netgi ribotam naudojimui teikiamoje statistikoje alus nebūdavo įtraukiamas į vartojimo apskaitą (apskaitomi būdavo tik "vino-vodočnije izdelija"), o maždaug 70% kito vartojimo irgi likdavo neapskaityta, nes tekdavo neapskaitomam samagonui, medicininiam ir ypač techniniam spiritui. Pastarojo kažkodėl didžiuliais kiekiais reikdavo visos įmanomos technikos priežiūrai (pvz., kiekvienam kompiuteriui per metus priklausomai nuo modelio būdavo skiriama nuo kelių iki kelių šimtų litrų spirito). Tik kažkodėl tas techninis spiritas susinaudodavo visai kitaip, nei pagal instrukcijas.
4. SSRS visą laiką lyderiavo pasaulyje pagal kalinių skaičius. Pvz., 1986 metais 100 tūkst. gyventojų teko 846 kaliniai. Tai reiškė, kad maždaug pusei gyventojų savo gyvenime tekdavo kurį laiką pasėdėti įkalinimo įstaigoje.
5. SSRS visą laiką buvo pasaulinė lyderė pagal abortų skaičių. Pvz., vien Rusijos Federacijoje 1964 metais buvo padaryta 3,6 milijono abortų. Tai yra daugiau, nei gyventojų Lietuvoje. Vidutinė tarybinė moteris per gyvenimą padarydavo keletą abortų.
6. SSRS visą laiką buvo lyderiaujanti pasaulio valstybė pagal išprievartavimų skaičių. Pvz., vien Rusijos Federacijoje 1989 metais buvo užregistruota 14,6 tūkst. bylų dėl išprievartavimų, tačiau pagal tuometines apklausas, vos keletas procentų išprievartautų moterų kreipdavosi į miliciją ir iš tų, kurios kreipėsi, mažiau kaip puse atvejų būdavo keliamos bylos dėl išprievartavimo. Pagal kai kuriuos to meto skaičiavimus, vidutinė SSRS moteris per savo gyvenimą būdavo išžaginama 2-3 kartus.
7. SSRS buvo lyderė ir pagal rūkymą ir cigarečių gamybą. Pvz., 1975 metais buvo pagaminta 364,3 milijardo cigarečių (5 cigaretės per dieną statistiniam gyventojui, įskaitant ir vaikus), neskaitant kitų tabako produktų. Visa cigarečių produkcija būdavo sunaudojama šalies viduje, bet prie to dar buvo ir didžiulis cigarečių importas, daugiausiai iš Bulgarijos, ir net nepaisant to, nuolat trūko rūkalų.
8. SSRS buvo ir viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių pagal skyrybų skaičių - 1980 metais buvo 4,2 skyrybų 1000 gyventojų (atmetus vaikus, viengungius ir t.t., tai reiškia, kad per metus išsiskirdavo maždaug ketvirtadalis porų). Ir tai nepaisant to, kad už nesantuokinius lytinius santykius komsomolas ir kompartija bausdavo, už skyrybas - irgi.

Karpienio minčių kampelis: Varguomenė.Šunau.ja taipogi prisimena gerus laikus prie ruso:

• Varguomenės, Šunaujos nebuvo!
• Landsbergis tada dirbo Konservatorijoj ir esą dėstė Mokslinį Komunizmą (žr. Komunizmas,Kubilizmas,Bolševizmas).
• Kažkokia Gavnolija taip pat dėstė Partškoloje komunistinę akanomiką.
• Tik Sovietinio Akademiko sūnelis Kubilius esą dėl menkų protinių sugebėjimų dirbo laboratorijoje kolbų plovėju.
• Trojnoje kainavo 30 kapeikų
• Karpienis, jei nebūtų buvęs berniukas, nebūtų turėjęs su kuo pažaisti

Žiūrėti dar

• CCCP
• Tarybiniai laikai
• Prie ruso buvo geriau