Griša

Griša klasės korvetės buvo pirmi atkurtos Lietuvos pilnaverčiai karo laivai.

Griša arba Albatros - sovietinė rūšis specializuotų korvečių, skirtų kovai prieš povandeninius laivus ir pakrančių apsaugai. Bene sėkmingiausias iš visų karo laivų, kokie tik yra sukurti SSRS, todėl pačioje Rusijoje naudojamas iki šiol.

Pagal sovietinę klasifikaciją šie laivai vadinami Albatros 1124 ir 1124M. Pagal NATO klasifikaciją - tai "Griša" klasės korvetės (Grisha class corvette).

Lietuvai šie laivai žinomi tuo, kad du iš jų tapo pirmaisiais pilnaverčiais Lietuvos karo laivais - F11 Žemaitis ir F12 Aukštaitis.

Griša klasės laivų kūrimas

Pirmas Griša klasės laivas buvo suprojektuotas dar 1964 ir pastatytas 1967 metais. Laivas buvo skirtas uostų ir svarbesnių pakrančių ruožų apsaugai nuo tuo metu ypatingai greitai augusios povandeninių laivų grėsmės, mat šių plaukiojimo nuotolis, pasinėrimo gylis, plaukimo greitis, povandeninio plaukimo trukmė, ugnies galia ir t.t. per porą dešimtmečių išaugo tiesiog neįtikėtinai, ypač pasirodžius branduoliniams reaktoriams ir branduolinėms torpedoms bei raketoms. Tai reiškė, kad pavienis povandeninis laivas, neišnirdamas galėjo nuplaukti daug tūkstančių kilometrų ir 1-2 branduolinėmis torpedomis sunaikinti bet kokį jūrų uostą.

Tai reiškė, kad reikia labai daug gana juntamu nuotoliu veikiančių labai didelę ugnies galią turinčių laivų, skirtų savarankiškai povandeninių laivų paieškai ir naikinimui. Laivai, skirti kovai prieš povandeninius laivus, turėjo būti kraštutinai manevringi ir kartu galintys turėti ypatingai didelį greitį, kas buvo gana netipiška įprastiems povandeninių laivų naikintojams.

Negana to, kadangi svarbiausi uostai buvo Baltijos jūroje bei Juodojoje jūroje, kur veikė ir NATO aviacija, tokie laivai turėjo turėti dar ir labai stiprią priešlėktuvinę gynybą bei gana juntamas priemones kovai bent jau su mažais laivais, pvz., kateriais. O tai jau reiškė, kad tie laivai turi turėti ir juntamą priešlaivinę ginkluotę. Bendrai imant tai reiškė, kad laivai turi būti prikišti tokiu kiekiu ginklų, kad iki šiol tokių mažų ir kartu taip smarkiai ginkluotų laivų nėra buvę.

Kad tai pavyktų, laivas buvo išsyk konstruojamas kaip skirtas tik sąlyginai ramioms jūroms ir mažiems plaukimo nuotoliams. Numatytas plaukiojimo laikas buvo 7 paros pirmiems modeliams, o vėlesniems - 9 paros. Norint kuo labiau sumažinti laivo masę, tik jo korpusas buvo daromas iš plieno. Visi antstatai, pertvaros ir t.t. buvo daromi iš aliuminio-magnio lydinio. Tokių medžiagų panaudojimas buvo neadekvačiai brangus, tačiau tuometinėje SSRS į kainą nebuvo kreipiama dėmesio. Dėl tokių lydinių naudojimo tuščia laivo masė gavosi maždaug du kartus mažesnė. To dėka gavosi į laivą sutalpinti itin daug ginkluotės.

Plaukimo nuotolis Griša klasės laivams pilnu greičiu (teoriškai, apie 32-35 mazgai, praktiškai apie 30 mazgų) siekė vos 950 jūrmylių (apie 1500km), kas karo laivams yra nepaprastai mažai, faktiškai panašiau į pakrančių apsaugos katerius. Kitą vertus, toksai plaukimo greitis tokio gana nedidelio dydžio laivui yra labai didelis - 30 mazgų yra 55km/h.

Plaukiant mažesniais greičiais, laivo plaukimo nuotolis smarkiai didėjo, tad laivas galėjo baražuoti ir didesniu atstumu, pvz., 10 mazgų greičiu galėjo nuplaukti iki 4000 mylių (tokiu mažu greičiau laivai plaukdavo, jei reikdavo juos pergabenti ar ilgesnį laiką tekdavo patruliuoti jūroje. 14 mazgų greičiu plaukimo nuotolis jau sumažėdavo iki 2500 jūrmylių, o 19 mazgų greičiu nuotolis jau būdavo apie 1900 jūrmylių.

Kadangi laivams buvo numatyta plaukti itin dideliu greičiu, galingi įprasti varikliai negalėjo būti sutalpinti į tokį mažą laivą, buvo panaudota kombinuota jėgainė - du dyzeliniai varikliai po 10000 AG (sumoje 20000 AG), kurie gali būti įjungti priklausomai nuo laivo greičio, o papildomai, pilnam greičiui - dar viena turbina, kurios galia apie 18000 AG. Taigi, aukštas ekonomiškumas (tiesa, gana tragiškas, lyginant su Vakarų šalių laivais) ir plaukimo nuotolis būdavo pasiekiamas, naudojant vos 1-2 variklius ir plaukiant mažu greičiu, o kai reikdavo didesnio greičio, būdavo pajungiami jau du varikliai, o kai reikdavo pilno greičio - būdavo įjungiama dujinė turbina.

Iš viso buvo pastatyti 88 Griša klasės laivai, paskutinis pastatytas 1994, t.y., laivas serijiniu būdu buvo gaminamas net 30 metų, tiesa, paskiras versijas laikas nuo laiko modernizuojant. Iš viso yra žinomos 5 pagrindinės Griša klasės versijos:

• Griša I - pastatyta 12 laivų, statyti nuo 1970 iki 1974. Faktiškai naudoti kaip bandomoji serija, iš ginkluotės išimti 1979.
• Griša II - pastatyta 17 laivų, skirti pasienių patruliavimui, laivai skirti pasienio kariuomenei (KGB), naudoti Tolimuosiuose Rytuose. Skyrėsi ginkluote - turėjo antrą, didesnį pabūklą vietoje raketinės sistemos. Vėliau, subyrėjus SSRS, dalis perduota Ukrainai. Būdavo naudojami be ginkluotės, skirtos kovai su povandeniniais laivais, todėl lengvesni, kiek geriau atlaikantys stiprų bangavimą.
• Griša III - pastatyta apie 30-40 laivų, einamiausias modelis, kuris su nežymiomis modifikacijomis buvo pradėtas statyti nuo 1976, o masiškai - nuo 1982. Laive įrengtas modernesnis 30mm automatinis pabūklas, nuotolinio valdymo torpedos, Strela-3 zenitinės raketos ir pan.. Tokio tipo laivai buvo ir lietuviški Žemaitis ir Aukštaitis.
• Griša IV - pavienis bandomasis laivas, kuriame didelė dalis kitos ginkluotės buvo pašalinta ir vieoje jos įrengta priešlėktuvinės gynybos sistema Tor/Gauntlet. Nors priešlėktuvinė gynyba dėl to pasidarė daug geresnė, laivas nepavyko ir serijinė gamyba nebuvo pradėta.
• Griša V - pastatyta 28 laivai (dalis iš jų - modernizuoti Griša III), pabūklas pakeistas į 76mm automatinį pabūklą, tačiau dauguma savybių visiškai atitinka Griša III klasę.

Šiuo metu Griša klasės laivai vis dar naudojami Rusijoje, iš jų yra 20 Griša III ir 28 Griša V, t.y., sumoje 48 laivai, iš kurių 22 aktyvioje tarnyboje. Naudojami laivai nežymiai modernizuoti, daugiausiai pakeistos kai kurios elektroninės, ryšio sistemos, radarai. Tai vis dar vienas iš plačiausiai Rusijoje naudojamų karo laivų.

Dėl milžiniško ginkluotės kiekio Griša tipo laivai buvo smarkiai perkrauti, plūdrumo atsarga gana ribota. Todėl laivai prastai tinkami vandenynams, kur būna didelės bangos. Esant bent kiek didesniam banguotumui, visa priekinė laivo dalis yra užliejama, todėl laivas sunkiai aptarnaujamas plaukiojimo metu. Todėl Rusijos karinis jūrų laivynas atsisakė šių laivų Tolimuosiuose rytuose ar Arktyje, o vandenynuose šiuos laivus eksploatuoti bandė tik pasienio kariuomenė (KGB), kuri naudojo palengvintas modifikacijas, neskirtas kovai su povandeniniais laivais. Net ir šių palengvintų modifikacijų vėliau atsisakyta, subyrėjus SSRS, jos buvo perduotos Ukrainai.

Standartinė laivo įgula buvo gana didelė, tai buvo susiję su sąlyginai mažu įvairių sistemų automatizavimu ir kartu labai dideliu ginkluotės sistemų skaičiumi. Iš viso sovietinėje sistemoje Griša I įgula buvo 9 karininkai, 12 mičmanų (žemesnio rango karininkų) ir 62 jūreiviai (įskaitant viršilas). Griša III įgula buvo netgi dar truputį didesnė - 86 žmonės. Lietuvoje naudoti laivai buvo modernizuoti, tad jų įgula buvo kiek mažesnė - 66 žmonės.

Lietuvos fregatos Žemaitis ir Aukštaitis

1992 metais Lietuva už nedidelę kainą įsigijo iš Rusijos dvi Griša klasės korvetes, kurias pervadino fregatomis ir suteikė pavadinimus Aukštaitis ir Žemaitis. Kodėl šie laivai buvo pavadinti fregatomis, iki šiol nelabai aišku. Viena iš versijų - kad kažkas iš vadovybės nusprendė, kad čia bus savarankiški, universalios paskirties laivai, todėl jiems vadintis korvetėmis esąs per žemas lygis.

Abu laivai buvo eksploatuojami apie 16-17 metų, kol vietoje jų buvo įsigyti daug modernesni daniški Flyvefisken klasės laivai.

Lietuvoje naudoti Griša klasės laivai buvo papildomai modernizuoti, įvedant naujesnės klasės ryšio sistemas, pakeičiant variklius į keleriopai ekonomiškesnius, kiek galingesnius ir kartu kelis kartus lengvesnius ir mažesnius švedų gamybos dyzelius. Dėl to laivo plaukimo greitis liko tas pats, tačiau plaukimo nuotolis padidintais greičiais išaugo kone dvigubai, o taip pat apie 2-3 kartus išaugo galima plaukimo trukmė. Nepaisant to, laivai ilgainiui buvo pripažinti prastai tinkamais naudojimui, atsilikusiais.

1981 metų statybos Žemaitis buvo nurašytas 2008 metų spalio 22, o 1979 metų statybos Aukštaitis buvo nurašytas 2009 metų lapkričio 18.

Abu Lietuvoje naudoti Griša klasės laivai buvo statyti Rusijos Zelenodolsko statykloje – 1979 m. ("Aukštaitis") ir 1981 m. ("Žemaitis").