Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Zomanas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Zomanas, dar žinomas kaip Soman, GF ar Trilon-300 - tai nuostabus ir puikus cheminis ginklas, kurį laiką laikytas tobuliausiu ir universaliausiu junginiu, kurio visokios savybės buvo tokios geros, kad netgi JAV ir SSRS keliasdešimt metų niekaip negalėjo apsispręsti - ar naudoti zomaną, ar apsieiti su VX ir zarinu, nes kaip besuksi, vis paaiškėdavo, kad zomanas visgi dažniausiai geresnis ir už vieną, ir už kitą.

Išrastas zomanas buvo jau II Pasaulinio karo pabaigoje, kažkokiose Bayer laboratorijose, kaip vienas iš nuostabių Trilon grupės junginių. Nuodingumu maždaug 3-4 kartus lenkė zariną, tačiau skirtingai nuo zarino, buvo daug lėčiau reaguojantis su vandeniu ir kelis kartus mažiau garuojantis, taip kad ore gaudavosi tokios pat nuodingos zomano garų koncentracijos kaip ir nuo zarino, tačiau aplinkos užterštumas išlikdavo ilgiau, nei nuo tabūno.

Tai negana to, zomanas visai gerai įsisavina per odą, o negana to, jis ardo cholinesterazę keletą kartų greičiau, negu kiti fosforo organiniai junginiai, taip kad poveikis būna beveik nepagydomas.

Kadangi zomanas buvo išrastas tik pačioje karo pabaigoje, tai naciai teturėjo jo pasigaminę bandomuosius kiekius - vos keletą tonų. Aišku, tokio kiekio būtų pakakę kokiam nors nedideliam miesteliui išnuodyti, bet tai dar nesiskaitė. Bet užtat tą zomaną su visomis technologijomis išsivežė amerikonai, kurie greitai ėmė gamint. O paskui ir sovietai irgi ėmė gaminti, kadangi nuslėpti čia visko nepavyko.

Tai pagal sovietų chemikus vis gaudavosi, kad nors teoriškai rusiškas VR yra nuodingesnis kažkiek kartų, bet zomanas geresnis. Tai šitaip buvo iki tol, kol sovietai neišrado tokio Novičok, kuris jau pralenkė visus iki tol buvusius brudus.


Zomano poveikis

Kaip ir kitoms nervus paralyžuojančioms medžiagoms, zomanui būdinga tai, kad jis blokuoja acetilcholinesterazę. Tik vat yra toksai įdomus dalykas: visokie ten fosforo organiniai junginiai cholinesterazę blokuoja, todėl ji nustoja veikti, bet tas blokavimas būna arba toksai pusiau laikinas, arba ir suskaidant.

Tai kur būna toksai pusiau laikinas blokavimas, tai padeda antidotai, kurių galima rasti kariškoje vaistinėlėje. Nes tie antidotai išlupa kenksmingą cheminę molekulę iš cholinesterazės fermento. O kur būna suskaidomas tas fermentas, tai jau jokie antidotai nebepadės, nes jau tos cholinesterazės bus nelikę.

Ir štai tie visokie nervus paralyžuojantys junginiai šiuo atžvilgiu skirtingai elgiasi: paprastesni cholinesterazę blokuoja, o vat gudresni - dar ir skaido. Tai vat zomanas, skirtingai nuo daugumos paprastesnių, skaido labai efektyviai. O tai reiškia, kad jei truputėlį pavėluosi išgerti antidoto, tai jau jis nebepadės.

Štai tas laikas, kada žmogui dar gali padėti cholinesterazės reaktyvatoriai, kitaip tariant, antidotai, yra labai įvairus pas įvairius fosforganinius cheminius ginklus. Ir jis vadinamas efektyvaus gydymo langu. Tai pas zomaną tasai langas yra trumpas.

O visais kitais efektais tai zomanas panašus į kitą fosforganiką, nes didesnėmis dozėmis numarina su visokiais traukuliais, mažesnėmis dozėmis sukelia paralyžių, o dar mažesnėmis - sutraukia akių vyzdžius, sukelia nesveiką jautrumą šviesai bei amžiną cheminio karo klausimą apie tai, ką daryti, jei prisivėmei į dujokaukę?