Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Nervus paralyžuojančios medžiagos

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nervus paralyžuojančios medžiagos arba fosforo organiniai junginiai - tai grupė įvairių cheminių ginklų beigi insekticidų, kitaip tariant - visokia chemija, gaminama fabrikuose tam, kad tručyt žmones beigi vabzdžius.

Aišku, yra ir kitokių nervus paralyžuojančių medžiagų, o ne tiktai fosforo organiniai junginiai. Bet tos kitos medžiagos yra retos, keistos ir nelabai tikėtos, kaip kad botulizmo toksinas, taip mėgstamas visokių žemarūšių fyfų, kurioms jis labai tinka, nes nervų sistema pas jas neišsivysčiusi ir jos pakenkimai jokios įtakos nedaro, nes tos nervų sistemos ten ir nėra.

Gi kiti nuo šitų junginių patikimai numiršta, dar neretai prieš numirimą užduodami sau gilų klausimą: ką daryti, jei privėmei į dujokaukę?


Biocheminiai ir biologiniai bei fiziologiniai fosforo organinių junginių efektai

Fosforo organiniai junginiai bendrai tai pasižymi tokia keista savybe, kad užblokuoja ir suskaido vieną tokį svarbų organizmo fermentą, vadinamą acetilcholinesteraze arba paprasčiau - tiesiog cholinesterazę.

Tasai fermentas yra labai svarbus, nes skaido nervinį signalą perduodančią medžiagą - acetilcholiną, kurio nesuskaidžius, nervinis signalas sustiprėtų tiek smarkiai, kad žmogų ištiktų konvulsijos. Tai vat kai tie fosforo organiniai junginiai suardo cholinesterazę, tai taip ir gaunasi.

O išties tai turėtų būti kitaip, nes vos tik signalas kur nors neuronuose perduotas, tai tas acetilcholinas turėtų būti išsyk suskaidytas, nes jau signalas gautas. O kai jis nesuskaidytas, tai vos tik signalas gautas, tai gaunasi, kad ir toliau jis siunčiasi. Taip organizmas išsikrausto iš proto, visi raumenys ima tampytis ir virpėti patys savaime, taip pat ima tampytis visokie vidaus organai, kaip kad žarnos, skrandis ir užpakalis, o plaučiai ir širdis ima tampytis irgi kažkaip iškreiptai.

Tai nuo to gaunasi, kad žmogus, apsinuodijęs nervus paralyžuojančiomis medžiagomis, visas ima tampytis, apsiputoja, apsivemia, apsitriedžia, apsimyža, o tada visi plaučiai susiparalyžuoja, o širdis dėl konvulsijų ima ir išvis sutrūksta arba sustoja. Taip negražiai ir neestetiškai žmogus numiršta labai nemaloniose ir skausmingose kančiose.

O kai dozės mažesnės, tai visada pastebima, kad žmogui apsunksta kvėpavimas, iki visai mikroskopinio didumo susitraukia vyzdžiai (miozė) ir nepaisat to vyzdžių susitraukimo, akys pasidaro nepaprastai jautrios šviesai, taip kad netgi visai silpnas apšvietimas rėžia akis. Taip kad netgi prie dalinio apsinuodijimo, žmogus tampa visiškai nedarbingu. Svarbu turėti omeny, kad nedarbingą būseną žmogui kartais gali sukelti netgi fosforganikos dozės, kurios maždaug 100 kartų mažesnės už mirtinas. Jei apsinuodijimas tiek silpnas, kad kitų požymių nėra, skausminga miozė priklausomai nuo junginio pobūdžio tęsiasi maždaug 24-72 valandas, kai kuriais atvejais ir žymiai ilgiau. Esant tokiai būsenai, kareivis negali būti panaudotas karo veiksmams, nes nesugeba normaliai matyti.

Ryškus požymis, identifikuojant apsinuodijimą fosforganika: vyzdžio susitraukimas, bet kartu kraštutinai padidėjęs jautrumas šviesai. Kita vertus, neužmirškite, kad yra ir atipinių fosforganinių junginių, kurie sukelia būdingą intoksikaciją, nesukeldami miozės.

Tai dar čia visur minimi tipiniai simptomai irgi verti įsiminimo: susiaurėję akių vyzdžiai (miozė), skausmingas akių jautrumas šviesai, sutankėjęs ir apsunkęs kvėpavimas, subjektyvus oro trūkumas, ašarojimas, perštėjimas gerklėje, pabalusi ir savaime virpanti oda tose vietose, kur ant jos tų junginių pakliuvo, skausmai raumenyse, silpnumas, konvulsijos, pykinimas ir vėmimas, paralyžius, letalinė baigtis.


Lėtiniai apsinuodijimai fosforo organiniais junginiais

Dar reikia turėti omeny, kad fosforo organiniai junginiai kaupiasi organizme ir veikia labai ilgai. Pavienė dozė tokių junginių organizme išlieka kelias savaites, visą tą laiką po truputį ardydama cholinesterazę. Taip kad vienkartinis efektas, po truputį stiprėdamas, gali trukti maždaug nuo kelių iki keliolikos dienų. Taip kad jei apsinuodijote šitokiu brudu ir išsyk nenumirėte, tai dar nereiškia, kad nenumirsite ryt, poryt ar už savaitės.

Tai negana to, kad tai ilgai ir sunkiai veikia, tai ir ta cholinesterazė šitais junginiais būna sunaikinama ir praktiškai neatsistato, tai dėl to visai nesvarbu, ar tą mirtiną dozę gausite per vieną kartą, ar pavyzdžiui, kartą per savaitę po dešimtadalį mirtinos dozės suvartosite. Nes dešimtadalis mirtinos dozės atrodo lyg ir nedaug, bet tai kai dešimt tokių dozių per kelis mėnesius susidės, tai jau irgi būsite lavonas.

O dar čia reikia pasakyti, kad tie tipiški regėjimo sutrikimai irgi nuo lėtinio apsinuodijimo būna. Taip kad žmogus mato prastai, akys jam nuo šviesos skauda ir ašaroja, o vyzdžiai būna susitraukę. Tai su darbingumu nuo to irgi būna nekas. Vienok chroniai, kadangi ir nuo apgirtimo prastai matyt ima, tai didelio skirtumo gali ir nepastebėt, tai taip ir apsinuodija ir numiršta.

Užtat galite vienu dalyku pasidžiaugti: jei jau numirsite nuo apsinuodijimo fosforo organinėmis nervus paralyžuojančiomis medžiagomis, tai daktarai šitai labai lengvai nustatys, nes jau kam kam, bet visiems cheminiams ginklams yra sukurta itin išvystyta ir gerai veikianti diagnostika. Aišku, visada tiksliausia diagnostika būna atliekama gydomajame morge.

Įvairūs fosforo organiniai nervus paralyžuojantys junginiai ir medžiagos

Tų medžiagų reikia čia išskirti dvi pagrindines rūšis, nes nors jos ir labai panašios ir skirtos maždaug tam pačiam tikslui, t.y., visokių gyvų padarų nuodijimui, bet vienos yra skirtos žemesniųjų padarų nuodijimui, taip kad skirtos vabzdžiams bei untermenšams, o kitos gi obermenšams, kitaip tariant - paprastiems žmonėms.


Fosforo organiniai insekticidai

Tai untermenšams bei vabzdžiams skirti fosforo organiniai junginiai, visokių medikų ir toksikologų meiliai vadinami tiesiog fosforganika, yra tiesiog įvairūs insekticidai, kuriais žmonės purškia visokius savo butus bei daržus, kad įvairūs vabalai išdvėstų. Tarpu tokių medžiagų yra labiausiai žinomi tokie:

Nervus paralyžuojantys cheminiai ginklai

O štai visokių šiaip žmonių nuodijimui yra pagerinto nuodingumo medžiagos, kurios žinomos, kaip cheminiai ginklai, tai jos specialiai skirtos tam, kad kuo greičiau nunuodytų ir apsisaugoti kuo sunkiau nuo jų būtų. Taigi pirmas tokias medžiagas išrado dar III Reicho nusipelnę chemikai iš I.G.Farben ir prigamino jų didžiulius kiekius, tai paskui visokie sąjungininkai tas susirado, o paskui irgi ėmė gaminti. O kiek naciai buvo prigaminę, tai dar ir į Baltijos jūrą išvertė. Tai vat tarp tokių junginių yra tokie populiariausi beigi žinomiausi:

  • DFP - pirmas, seniai jau užmirštas neurotoksinis cheminis ginklas, vienok ilgai dar naudotas, kaip insekticidas
  • Tabūnas - pirmas tikrasis iš šios grupės cheminių ginklų, pasižymi itin paprasta gamyba, lyginant su kitomis nervus paralyžuojančiomis medžiagomis
  • Zarinas - išskirtinai lakus, vis dar palyginti nesudėtingai gaminamas ir mėgstamas visokių teroristų iš Aum Shinrikyo
  • Zomanas - labai brangus, tačiau pats nuodingiausias iš G grupės medžiagų, nuodingumu kone prilygstantis V grupės medžiagoms, tačiau kartu ir gerai garuojantis
  • Ciklozarinas - bandymas padaryti kažką panašaus į zomaną, bet pigiai, užtat nelabai ir vykęs
  • VX - puikusis ir nuodingasis švediškas insekticidas, tapęs II kartos nervus paralyžuojančiu ginklu
  • VR - truputį mažiau gal vykęs VX analogas, bet irgi žinomas plačiai
  • GV - amerikoniškas bandymas padaryti kažkokį daiktą, kuris derintų savyje zomano ir VX geriausias savybes
  • Novičok - rusiškas bandymas tą patį padaryti

Tai dar čia pasakytina, kad jau visai klasikinės, orginaliai vokiškos nervus paralyžuojančios medžiagos dėl istorinių sumetimų kartais dar vadinamos trilonu, nes taip jos ir vadinosi, kai tik jas sukūrė.

O bendrai tai dauguma tų nervus paralyžuojančių medžiagų yra priskiriamos arba G grupės medžiagoms, kurios lengvai garuoja ir smarkiai užteršia orą tokiomis koncentracijomis, kad nuo kelių įkvėpimų galima numirti, arba V grupės medžiagoms, kurios puikiai įsisavina per odą, o taip pat ilgam užteršia vietovę, kartais dar ir tiek, kad net po pusės metų prasieisi kažkur ir numirsi. Nors aišku, yra ir visokių kombinuotų variantų, kurie naujesni ir dar geriau veikiantys.

O dar kažkaip pasigirsta gandai apie kažkokį MFP, kuris nelabai aišku, per kur nagrinėjamas...

Visokie alkoholikai ir narkomanai

Vienok tais laikais, kai nebuvo narkomanijos, kai kurie išradingi untermenšai, kitaip tariant - visokie alkoholikai bei toksikomanai buvo susigalvoję, kad šituos galima vartot, kaip papildą alkoholiniams gėrimams, tai įsipurkšdavo truputį į kokį nors alų kažkokio dichlofoso ir gerdavo, apgirsdami labai greitai.

Aišku, nuo tokių eksperimentų labai greitai daugelis nusibaigdavo, nes staiga paaiškėdavo, kad pavyzdžiui butelis degtinės, nuo kurio šiaip būtum girtas, ima veikti kokius 5 kartus smarkiau, nuo ko netgi prityręs alkoholikas staigiai numirdavo. Gi kiti, kurie dar atsargesni būdavo, pratempdavo ilgiau, maždaug po poros savaičių ar mėnesių nuo savo eksperimentų pradžios pakliūdami į ligonines.

Čia visas reikalas yra labai paprastas: kadangi fosforo organiniai junginiai puikiai kaupiasi organizme, nepasišalindami ištisus mėnesius, o negana to, cholinesterazė organizme gaminasi išvis jau lėtai, pilnai neatsistatydama netgi praėjus metams-dviems laiko, tai visi tie alkoholikai ir narkomanai greitai patirdavo lėtines intoksikacijas, kurios baigdavosi paralyžiumi, o neretai tas paralyžius dar būdavo ir su plaučių paralyžiumi, kitaip tariant, toksai alchašas nustodavo kvėpuoti ir numirdavo.

Dar kitais atvejais būdavo ir labai greitų mirčių, nes fosforo organiniai junginiai ne tik paralyžių sukelia, bet ir konvulsijas, o kartu su konvulsijomis kyla ir vėmimas, o tada konvulsijų apimtas alchašas išvis staigiai numiršta, nes prisikvėpuoja savo vėmalų ir užspringsta.