Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Subskraibink Pipediją ant FB:

Rusofašizmas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Rusofašistas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tipiška, Rusijoje itin paplitusi rusofašistinė simbolika: carinė vėliava, carinis herbas, taip pat užrašas - "Mes rusai, su mumis Dievas" - tiesioginė aliuzija į nacių naudotą šūkį "Got mit uns"

Rusofašizmas ir rusofašistai, dar iš istorijos daugeliui žinomi kaip juodašimtininkai - tie patys fašistai, tik kad ne kokie nors vokiški naciai, o visokie televizoriaus politiškai ir entelektualiai apšvitinti rusai, visų kitų tautų žmones laikantys untermenšais, dibilais ir šiaip nevykėliais. Patį terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu.

Naujai plintantis, itin agresyvių grupių mėgstamas simbolis - Berkut emblema

Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.

Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.

Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.

Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.

Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.

Rusijos specnazo įsiveržimo žemėlapis iš Rusijos nacistų forumo. Atkreipkite dėmesį į simboliką, kuri naudojama žymint užgrobtus miestus
Rusijos kompartija KPRF bendrame mitinge su nacistais
Rusofašistų mitingas Altajuje, 2014 metais, reikalaujant įvykdyti Krymo aneksiją
Rusofašistai su pravoslaviška simbolika
Kitas bendras mitingas - KPRF, su stalino portretais ir kartu su nacistais
Ir dar kažkoksai variantas - pilnavertis RPC popas žygiuoja su kažkokiais rusonaciais

Istoriniai rusofašizmo aspektai

Nenagrinėjant bendrai imperinių Rusijos siekių pavergti kitas tautas ir jas asimiliuoti, kam ryškiu pavyzdžiu galėtų būti Puškino kliedesiai apie lietuvius, kurie esą slavai ir išvis kokie tai nutautėję rusai, verta pastebėti, kad itin atviras nacionalizmas Rusijoje suklestėjo apie 1905-1917 metus, kai susilpnėjo carinė valdžia ir įvairios pavergtos tautos ėmė atkurdinėti savo kultūrą.

Būtent tuo metu atsirado dešimtys Rusijos organizacijų, pasižyminčių ideologinėmis bendrybėmis - paprastai jos buvo išreiškiamos trim žodžiais: pravoslaviškumas, monarchija ir tautiškumas ("Православие, Самодержавие, Народность"). Iš šių organizacijų ryškiausios buvo "Rusijos monarchijos partija", "Archangelo Michailo sąjunga", "Rusų tautos sąjunga" ir "Juodosios šimtinės". Būtent pastarosios ir davė pavadinimą visiems tuo metu buvusiems rusofašistiniams judėjimams.

Itin aktyviai juodašimtininkai veikė 1906-1914 metais, kuomet rengė daugybę žydų pogromų, neretai ir su žmogžudystėmis, namų padegimais ir pan.. Prasidėjus I Pasauliniam karui, jų veikla susilpnėjo, o vėliau nunyko. Po Spalio revoliucijos juodašimtininkai didesne dalimi prisijungė prie komunistų priešininkų, tačiau kai kurie visgi sugebėjo apsijungti ir su komunistinėmis grupėmis.

Vėliau Sovietų Sąjungą kūrę komunistai, nors ir pasižymėjo ryškiu nacionalizmu, buvo nuosaikesni: dėl grynai praktinių sumetimų jie nacionalizmą vertino kaip gana pavojingą, nes Sovietų Sąjungoje, nors ir buvo rusų, didelę dalį sudarė kitos tautos. Taigi, nacistiniai metodai buvo taikomi tik dalies tautų atžvilgiu: skirtingais periodais naikinti čečėnai, totoriai, vadinamieji pribaltai, po II Pasaulinio karo bandyta surengti ir žydų genocidą. Visgi dėl kitų tautų pertekliaus, rusofašizmas dažniausiai apsiribodavo reikalavimais visiems kalbėti rusiškai, rusų tautos kėlimu virš kitų tautų (net ir SSRS himno žodžiuose buvo eilutės - "didžioji Rusija visus apjungė amžiams"), draudimu vadinamiesiems nacionaliniams kadrams (kitų tautų atstovams) užimti kai kuriuos postus ir pan..

Savo pirminiame pavidale juodašimtininkai pradėti atkurdinėti 1980 metais, kai su KGB žinia Maskvoje buvo įkurtas menamai istorinis klubas "Pamiat" (rus. "Память"), skirtas apjungti ir kontroliuoti nacionalistus. Klubas augo ir jau 1986, persivadinęs į judėjimą "Pamiat", tapo viena iš pirmų menamai nepriklausomų organizacijų - tuo metu jis pradėjo aktyviai platinti nacionalistinę literatūrą, skleisti juodašimtininkų propagandą ir t.t.. Kiek vėliau, klubui prarandant KGB kontrolę, o jo lyderiams kovojant dėl įtakos, klubas ėmė skilti į skirtingas, įvairaus radikalumo grupes, kurios po SSRS subyrėjimo davė pradžią didesnei daliai įvairių vėlesnių rusofašistinių grupuočių.

Kita vertus, net ir suirus Sovietų Sąjungai, nacionalistines idėjas tesė ir netgi dar labiau stiprinti pradėjo įvairios komunistinės grupės - pradedant Rusijos kompartija (KPRF) ir baigiant dar labiau link nacizmo nukrypusiais nacionalbolševikais. Pastarųjų ideologas Aleksandras Duginas ilgainiui tapo visos Rusijos imperijos atkūrimo ideologu, darančiu kraštutinai stiprią įtaką pačioms Rusijos viršūnėms.

Taip pat po SSRS sugriuvimo ėmė rastis ir skinų pavyzdžiu sukurtos grupuotės - vienu metu jos buvo silpnos, tačiau persisėmusios kai kuriomis nacionalbolševikų ir juodašimtininkų idėjomis, ilgainiui įgavo pakankamai didelę galią. Lyginant su vakarietiškais skinais, panašios Rusijos grupuotės yra daug gausesnės ir agresyvesnės.


Rusofašistų naudojama simbolika

Simbolika įvairi, tačiau verta išskirti kelias rūšis, visos jos neša specifinius požymius:

  • Oficiali Rusijos vėliava (balta-žydra-raudona) - kaip rusofašizmo simbolis labiausiai paplitęs ne Rusijos viduje, o kitose šalyse. Pačioje Rusijoje naudojama dažniausiai nepatyrusių, marginalių, dažnai nepriklausančių didelėms ideologizuotoms organizacijoms asmenų. Išimtį sudaro vėliavos naudojimas su specifiniais užrašais, taip pat su carine ir pravoslaviška simbolika.
  • Su carine Rusijos imperija susijusi simbolika:
    • Carinės Rusijos imperijos vėliava (juoda-geltona-balta) - naudojama ideologizuotų grupuočių, būdinga aktyviai veikiančioms, atvirai diskriminacines ir fašistines pažiūras reiškiančioms grupėms, ypač juodašimtininkams ir įvairioms neonacistinėms grupėms.
    • Būdinga, nors kiek mažiau paplitusi, ir kita carinė simbolika - įvairūs carinės Rusijos imperijos herbo variantai ir pan..
    • Karinė (neoficiali) carinės Rusijos imperijos vėliava (balta-geltona-juoda) - senais laikais naudota daugelio juodašimtininkų, taip pat Rusijos kariuomenėje. Šiuo metu naudojama atvirai nacistiniame DPNI judėjime. Tokia simbolika būdinga itin agresyvioms, atvirai fašistinėms, į nevaldomą smurtą linkusioms grupuotėms.
  • Sovietinė simbolika:
    • SSRS vėliava ir jos variantai (raudona vėliava, dažnai su pjautuvu ir kūju) - naudojama komunistų, taip pat fašistinio SSSR 2.0 judėjimo.
    • Būdingi ir kiti sovietiniai simboliai: raudonos žvaigždės, kūjis ir pjautuvas, SSRS herbas, sovietinė karinė simbolika.
    • Agresyviems, itin radikaliems judėjimams būdinga simbolika, susijusi su Josifo Stalino valdymo periodu - daugiausiai įvairūs paties Stalino portretai, kartais - ir kitų sovietinių to periodo veikėjų atvaizdai.
    • Specifinę grupę sudaro simbolika, susijusi su NKVD ir KGB - ji vienareikšmiškai žymi prosovietines, tačiau itin agresyvias grupuotes, reikalaujančias susidorojimo su menamais Rusijos priešais. Tipiškiausias simbolis - skydas su vertikaliu, iš viršaus į apačią nukreiptu kardu. Sunkiau pastebimi variantai - ryškiai mėlynos spalvos kariško pobūdžio antsiuvai, kepurės ir pan..
  • Įvairūs nacistiniai bei neonacistiniai simboliai - pradedant įvairiomis svastikomis ir iš jų sudarytais simboliais, SS ir SA ženklais ir baigiant įvairiais kitais, naujesniais, pvz., keltų kryžiumi. Neretai tokie simboliai būna smarkiai modifikuoti, pvz., DPNI naudojamas keltų kryžius yra supaprastintas iki apskritimo, kurio viduje kryžius.
  • Specifinis pravoslaviškų simbolių kombinavimas su rusiška nacionalistine simbolika. Pavieniui naudojami pravoslaviški simboliai nerodo priklausomybės nacionalistinėms grupuotėms, tačiau kai jie naudojami kombinacijoje su sovietine simbolika, Rusijos vėliava, cariniais simboliais - paprastai tai yra ryškus ir vienareikšmis agresyvių fašistinio pobūdžio grupių požymis. Pravoslaviškos simbolikos kombinavimas su nacionalistiniais simboliais visada neša vieną prasmę - kad rusų tauta esanti kažkuo aukštesnė už kitas.
  • Vienas iš naujesniu metu išplitusių, tačiau itin dažnų simbolių - Georgijaus juostelė, pagal legendą simbolizuojanti Sovietinės armijos pergales II Pasauliniame kare. Tais atvejais, kai tokia simbolika naudojama, tiesiogiai nesiejant su SSRS kova prieš III Reichą, paprastai vienareikšmiškai žymi ideologizuotas rusofašistinio pobūdžio grupuotes.
  • Kai kurie visai nauji simboliai yra itin specifiniai, pvz., po įvykių Ukrainoje ir Krymo aneksijos rusofašistų tarpe pradėta plačiai naudoti Berkut simbolika. Šitos simbolikos naudotojai vienareikšmiškai ir neretai netgi viešai deklaruoja, kad ukrainiečiai turi būti žudomi - simbolika yra naudojama kaip aliuzija į mesines žmonių žudynes Maidano metu Kijeve.
Georgijaus arba kolorado juostelė - anksčiau tai buvo II Pasualinio karo veteranų simbolis, tačiau dabar tai vienas iš dažniausių rusofašitinių ženklų, plačiai naudojamas visose nacistinio pobūdžio grupuotėse


Judėjimas "Didžioji Rusija", eitynėse 2012 metais - irgi su juoda-geltona-balta vėliava
Lietuvoje NKVD/KGB simbolika pastebima retai, nes baudžiama įstatymais, tačiau šios emblemos vaiantai labai įvairūs - būna ir su apvaliu skydu, ir su SSRS herbu vietoje žvaigždės, ir kitokių spalvų, su kitais užrašais. Visiems variantams bendras yra vertikalus, iš viršaus apačion skydą kertantis kardas.
Rusofašistų susibūrimas Dnepropetrovske, Ukrainoje, 2014 Kovo mėnesį: matomos ir komunistų simbolika, ir sovietinės kariuomenės naudota vėliava, ir Georgijaus spalvomis nuspalvinta, ir Rusijos vėliava



Pagrindinės rusofašistų organizacijos

Be tradicinių juodašimtinio pobūdžio rusofašistų, kurie vėl atsikūrę ir sustiprėję, vertos išskyrimo kelios itin didelę įtaką turinčios arba tikslingai auginamos grupuotės, vienareikšmiškai pasižyminčios visais fašistinių ir nacistinių organizacijų požymiais:

  • Naši - putinistinis jaunimas, šiuo metu kiek susilpnėjęs, tačiau viena iš gausiausių organizacijų, tiesiogiai remiama Rusijos valdžios
  • Nacionalbolševikai - būtų tiesiog komunistai, bet su nacizmo priemaišomis. Savo laiku buvo oficialiai uždrausti, nes kėlė konkurenciją valdančiąjai partijai "Jedinaja Rosija" bei su jais susijusiai Rusijos kompartijai, tačiau persivadinę į judėjimą "Kita Rusija" ("Другая Россия"), tęsia veiklą ir toliau, jau neprotestuodami prieš valdžią. Vienas iš partijos įkūrėjų, Aleksandras Duginas, savo skleidžiama šovinistine ideologija akivaizdžiai daro didelę įtaką Vladimirui Putinui ir jo aplinkai
  • SSSR 2.0 - sąlyginai nedideli, artimi komunistams, besidangstantys SSRS atkūrimo kliedesiais, finansuojami su tikslu skleisti savo idėjas užsienyje, ypač buvusio SSRS valstybėse, įskaitant ir Lietuvą

Prie rusofašistinių organizacijų priskirtina ir Vladimiro Žirinovskio valdoma Rusijos liberaldemokratų partija, ganėtinai ryškius rusofašizmo požymius rodo ir Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" ("Единая Россия"), tipiškus rusofašizmo požymius rodo ir Rusijos komunistų partija (KPRF).

Be šių, yra dar mažiausiai keli šimtai įvairių itin radikalių grupuočių, juntama dalimi - skinheadai. Jų bendra apimtis gali siekti apie 50-100 tūkstančių žmonių. Nors dažnai ir pasižyminčios išskirtiniu žiaurumu bei atvirai nacistiniais lozungais, pastarosios yra sąlyginai nedidelės, dažniausiai teturinčios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių narių, tik retais atvejais - daugiau. Tarp žinomiausių - "Judėjimas prieš nelegalią imigraciją" ("Движение против нелегальной иммиграции (ДПНИ)"), "Slavų sąjunga" ("Славянский союз"), "Rusiškas būdas" ("Русский образ"). Kai kurios iš fašistinių grupuočių, kaip pvz., "BORN" ("Боевая организация русских националистов"), yra įvykdžiusios dešimtis žmogžudysčių.

Būdinga, kad rusofašistinių grupuočių kiekis labai didelis, jos lengvai keičia pavadinimus, neretai jungiasi tarpusavyje, neretai skyla į smulkesnes grupes, tad nėra vienareikšmiškai identifikuojamos.

Kita vertus, gana aiškūs rusofašizmo požymiai būdingi jau ir pačiai valdančiąjai Rusijos partijai - Vladimiro Putino vadovaujamai "Vieningąjai Rusijai". Ši partija irgi pasižymi nacinalistinio pobūdžio retorika, šūkiais už Rusijos suvienijimą, o paties Putino teigimu, didžiausia Rusijos katastrofa buvo SSRS sugriuvimas.