Kompiuterių revoliucija

Kompiuterių revoliucija - maždaug apie 1974 metais prasidėjęs ir greitai į tiesiog eksponentinį augimą peraugęs visokių asmeninių kompiuterių plitimo procesas, kuris tęsėsi skirtingose pasaulio vietose gana skirtingą laiką. Nors kompiuterių revoliucijos pradžia yra gana aiški, jos pabaiga vertinama skirtingai.

Kai kada kompiuterių revoliucijos galutiniu etapu laikomi metai, kai Steven Levy išleido garsiąją savo knygą - "Hackers: Heroes of the Computer Revolution". Kai kuriais kitais vertinimais, ta revoliucija sietina tik su kompiuterių plitimo tempais ir laiku, kai pasibaigė eksponentinis augimas. Dažniausiais vertinimais, Vakarų pasaulyje toksai plitimas intensyviai vyko apytiksliai maždaug iki 1995-1997, po ko rinka ėmė persipildyti ir plitimas pradėjo lėtėti.

Kompiuterių revoliucija siejama su keliais esminiais asmeninių kompiuterių modeliais, kurie padarė ypatingai didelę įtaką IT pasauliui. Daugelis tų modelių buvo gaminami miiljoniniais kiekiais ir nepaprastai išplito. Kompiuterių revoliucijos piku laikomas maždaug 1977-1985 metų periodas, kai atsirado ir išplito daugiausiai įvairių IT naujovių.

Taip pat šiam etapui priskiriamas ir tam tikras tęstinis labai greitas IT augimas, besitęsęs, skirtingais vertinimais, maždaug iki 1990-2000 metų. Vėlyviausias

Lietuvoje ir kitose valstybėse, kurios buvo okupuotos SSRS, kompiuterių revoliucija prasidėjo maždaug 15 metų vėliau, nei Vakaruose. Dėl tokio uždelsimo daugelis absurdiškai klaidingai įsivaizduoja, kad pasaulyje kompiuteriai pradėjo smarkiai plisti tiktai apie kokius 1992-1995 ar netgi apie 2000 metus. Išties apie tuos metus vyko tiktai platus kompiuterių plitimas Lietuvoje, kai Vakaruose kompiuteriai jau seniausiai buvo tapę įprastais.

Čia žemiau kai kurie garsiausi kompiuteriai iš kompiuterių revoliucijos periodo (tiesa, maža dalelė - tiktai labiausiai pagarsėję):

• Altair 8800, išleistas 1974 - pirmas paplitęs asmeninės paskirties kompiuteris
• Apple II, išleistas 1977 - pirmas patogus ir pilnavertis Apple kompiuterių modelis
• Commodore Pet, išleistas 1977 - pirmas "all in one" asmeninis kompiuteris, kuris buvo itin pigus
• Tandy TRS-80, išleistas 1977 - pirmas smulkiam verslui tinkamas asmeninis kompiuteris
• Atari 8bit, išleistas 1979 - vienas iš populiarių Atari kompiuterių, per keletą metų pagaminta buvo apie 2 milijonai
• Commodore VIC-20, išleistas 1980 - pirmas asmeninis kompiuteris, kurio pagaminta virš milijono vienetų (viso apie 2,5 milijono)
• BBC Micro, išleistas 1981 - britiškas mokyklinis kompiuteris, išleistas apie pusantro milijono tiražu
• IBM PC, išleistas 1981 - pirmas IBM kompanijos PC serijų kompiuteris, davęs pradžią ir dabartiniam Wintel standartui, pagamintas apie 3 milijonų tiražu
• Commodore 64, išleistas 1982 - vienas iš populiariausių ano meto kompiuterių, kurių netgi pačios gaminusios firmos vertinimais buvo pagaminta tarp 17 ir 30 milijonų. Plius panašus kiekis įvairių šio kompiuterio klonų.
• Apple Lisa, išleistas 1983 - pirmas išplitęs asmeninis kompiuteris su grafine aplinka
• IBM PC XT, išleistas 1983 - smarkiai pagerintas IBM PC modelis, turėjęs kietąjį diską ir geresnį ekraną
• Sinclair ZX Spectrum, išleistas 1983 - vienas iš garsiausių ankstyvo periodo kompiuterių, oficialiai pagamintas maždaug 5 milijonų tiražu, plius nuo keliolikos iki keliasdešimt milijonų klonų
• IBM PC AT, išleistas 1984 - dar gerokai pagerintas IBM PC modelis, turėjęs kietąjį diską ir daugiau operacinės atminties
• Apple Macintosh, išleistas 1984 - pirmas realiai populiarus asmeninis kompiuteris su grafine aplinka
• Commodore Amiga 1000, išleistas 1985 - pirmas iš grafinę aplinką turėjusių asmeninių kompiuterių, kurie savo galimybėmis daugmaž atitiko šiuolaikinius - turėjo ir gero lygio grafiką, ir audio sistemą

Kompiuterių plitimo vertinimas

Kompiuterių paplitimo vertinimas pagal įvairias statistikas labai smarkiai skiriasi, vienareikšmių ir neginčijamų skaičių nėra. Toksai skaičių neaiškumas labai būdingas asmeninių daiktų turėjimo statistikoms, nes jos visos surenkamos arba labai netiesioginiais būdais (pagal pardavimų statistiką), arba per labai nevienareikšmes apklausas. Taip yra ir su kompiuterių paplitimo statistika ir Vakarų, ir Rytų šalyse.

Dažniausiai pasitaikantys skaičiavimai yra apie šeimų turimus kompiuterius, tačiau neskaičiuojant visų kompiuterių bendrai. Tai labai iškreipia skaičius, nes ilgą laiką didesnė dalis kompiuterių būdavo darbo vietose, o ne namuose.

Viena iš dažniausių problemų, susijusių su namų kompiuteriais - daugelis žaidimų kompiuterių nebūdavo vertinami, kaip kompiuteriai, netgi jei prie jų būdavo jungiamos ir klaviatūros ar jie klaviatūrą turėdavo tiesiog įmontuotą. Panašiai iš statistikų neretai iškrisdavo net ir pilnaverčiai kompiuteriai, jei jie būdavo naudojami ir žaidimams (pvz., Atari).

Kai kurios statistikos, pvz., imdavo domėn tiktai gana naujus kompiuterius, pvz., apklausdamos, kas iš namų įsigijo kompiuterį per paskutinius 5 ar pan. metų, nors kompiuterių plitimo metu netgi seni kompiuteriai būdavo ilgai naudojami. Kaip pvz., Apple IIe kompiuteris buvo išleistas 1983, tačiau netgi oficialiai pačios Apple firmos jis buvo gaminamas net iki 1993 metų, t.y., ištisą dešimtmetį. Klonai buvo gaminami dar keleriais metais ilgiau. Taigi, kaip pvz., 1977 laidos panašus Apple II kompiuteris neretai būdavo naudojamas daugiau kaip 10 metų. Kompiuterių amžiaus trumpėjimas prasidėjo tik vėliau, kai persipildžius rinkai, staigiai ėmė augti konkurencija tarp gamintojų - tai įvyko kiek vėliau, apie 1997-2000 metus.

Buvo ir kitų nuokrypių. Pvz., dažniausiai apklausos būdavo daromos, skaičiuojant tik buičiai skirtus kompiuterius, bet nebūdavo skaičiuojami tie, kurie įsigyti darbui. Apklausos dažnai neimdavo domėn bendro kompiuterių skaičiaus, o tik skaičiuodavo procentą šeimų (tiksliau, butų - households), turinčių kompiuterį, nors daugelyje namų būdavo 2-3 kompiuteriai.

Daugelis apklausų ignoruodavo antrinę kompiuterių rinką, kuri ilgą laiką buvo labai plati, dauguma kompiuterių pereidavo per 2-3 ar daugiau savininkų. Kartais apklausose būdavo ir nevienareikšmiai klausimai - pvz., "ar jūs turite kompiuterį", kas reikšdavo daugiau asmeninį kompiuterio turėjimą, nors rezultatuose būdavo skelbiama apie kompiuterio buvimą šeimoje.

Kai kuriais vertinimais, pvz., JAV dar apie 1989 metus vienoks ar kitoks kompiuteris buvo kas antruose namuose. Pvz., Commodore 64 pardavimų statistika JAV rodė, kad šio modelio kompiuterį apie 1990 metus turėjo mažų mažiausiai kas penkta JAV šeima. Daugelis kitų šeimų turėjo kitus Commodore kompanijos kompiuterius, pvz., Commodore PET, Amiga ar dar kokius nors kitus modelius. Taigi, pagal dalį vertinimų, netoli pusės JAV šeimų galėjo turėti vieną ar kitą Commodore firmos kompiuterio modelį. Čia neskaitant daugybės kitų gamintojų kompiuterių - pvz., įvairių Apple modelių, Sinclair, Atari ar IBM PC tipo kompiuterių.

Vienas iš įdomių faktų - praktiškai visi tyrimai, vertindami kompiuterių paplitimą, kabina tik didžiųjų prekių ženklų kompiuterius, kai skirtingais vertinimais, skirtingose rinkose nuo 30% iki 90% parduodamų naujų kompiuterių buvo gaminami ar surenkami įvairiose neapskaitomose kompanijose - didele dalimi mažose garažinėse firmelėse (itin būdinga IBM PC tipo klonams) ar gaminami kaip kopijos kur nors Taivane ar Hong Konge ir parduodami daug pigiau, nei originalai. Kadangi kai kuriais vertinimais tokių kompiuterių galėjo būti didžioji dalis, tai oficialūs rinkos lyderių skaičiai gali reikšti tik labai nedidelę realių kompiuterių pardavimų dalį. Kitaip tariant, kompiuterių paplitimas buvo dar nuo kelių dešimčių procentų iki kelių kartų didesnis, nei rodo to meto didžiųjų gamintojų pardavimai.

Pigių kompiuterių gamyba ypatingai išplito, kai ėmė rastis daug įvairių z80 ar kitų panašių 8 bitų procesorių klonų, gaminamų daugybėje įvairių gamyklų ir parduodamų už labai mažą kainą, vos kelis dolerius. Visas kompiuteris su tokiu procesoriumi, gamintas kur nors Taivane ar Hong Konge, kainuodavo kartais vos keliasdešimt dolerių. Link 1990 metų tokiais kompiuteriais buvo tiesiog verste užversti visokie Vakarų šalių turgeliai.

Kitą vertus, yra ir spėlionių, kad kompiuterius turinčių šeimų dalis JAV apie 1990 metus visgi buvo mažesnė, nei pusė, nes labai plito kompiuterių pasiskirstymo nevienodumas - didžiule dalimi atvejų kompiuterius turinčios šeimos turėdavo ne po vieną, o po du ar tris kompiuterius. Paprastai, įsigijus vieną kompiuterį, prireikdavo ir kito, senesnis kompiuteris būdavo atiduodamas vaikams ir panašiai. Dažnu atveju tėvai turėdavo 1-2 IBM PC tipo kompiuterius darbui, o vaikai - 1-2 Commodore kompiuterius savo kompiuteriniams žaidimams. Tokiu būdu kompiuterizuota JAV šeima dažniausiai turėdavo kelis kompiuterius, tuo tarpu nekompiuterizuota - nei vieno.

Bendra JAV statistika rodo, kad labai stati kompiuterių plitimo kreivė buvo iki 1985 metų - tais metais kompiuterių skaičius pasiekė apie 10 kompiuterių 100 šalies gyventojų. Paplitimas namų ūkiuose tuo metu visgi buvo gerokai mažesnis, nes tuo metu kompiuteriai vis dar dažniau buvo naudojami darbe. Vėlesniais metais kreivė ėmė darytis gulstesnė, o apie 1990 metus jau buvo peraugusi į lėtesnį augimą - tuo metu 100 žmonių teko apie 30-40 kompiuterių. Apie 2000 metus 100 JAV gyventojų teko apie 70-80 kompiuterių.

Spartus namų kompiuterių plitimas vyko maždaug iki 1995-1997 metų, kai pasiekė maždaug apie 20-30% ar netgi 50% (skirtingi vertinimai) šeimų išsivysčiusio pasaulio valstybėse, kaip kad JAV ir pan.. Daugelis sutaria, kad išsivysčiusios pasaulio šalys galutinį lūžio tašką pasiekė apie 2000-2005 metus, kai realiai kompiuterizuotų šeimų skaičius pasiekė apie 70%, t.y., be kompiuterio gyventi pasidarė nenormalu. Būdinga, kad ir šiame etape stebėtas reiškinys, kad šeimoje atsiradus vienam kompiuteriui, vėliau atsiranda ir antras, ir trečias. Vėliau kreivė perėjo į taip vadinamą plato fazę, kur kompiuterių vis dar daugėjo, bet jau ne eksponentiniais tempais.