Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!

Dunning-Kruger efektas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ekspertas Zenonas Vaigauskas paaiškina kažkam apie tai, kaip veikia elektroninio balsavimo šiukšliadėžė, oj, balsadėžė.

Dunning-Kruger efektas, arba dar kartais vadinamas kaip Daningo-Kriūgerio efektas - čia kai visokie dibilai įsivaizduoja besantys protingesniais ir geriau išmanančiais reikalą, nei įvairūs protukai. Efektą atrado pora psichologų - toksai David Dunning ir Justin Kruger, kurie pastebėjo, kad protukai neretai vertina savo žinias pernelyg prastai, įsivaizduodami, kad čia nieko tokio, tuo tarpu dibilai įsivaizduoja besą labai išmanančiais. Rezultate gaunasi, kad dibilų nuomonė tampa svarbesne, negu protukų nuomonė ir protukai pralaimi diskusijose (bent jau dibilų įsivaizdavimu).

Vaizdžiai tai paaiškinama paprastai: kai žmogaus žinios yra ant tiek menkos, kad jis negali netgi įsivertinti savo paties žinių trūkumo, jisai to žinių trūkumo nemato ir dėl to jaučiasi viską tobulai išmanantis ir anei kiek neabejoja savo žiniomis. Atitinkamai, kai susiduria su specialistais, jie tų specialistų nesupranta, bet savo žinių pranašumu neabejoja, todėl specialistus laiko durniais.

Itin dažnai Daningo-Kriūgerio efektas pastebimas pas tuos, kas yra ir šiaip nelabai protingi ir bendrai turintys polinkį į sąmokslo teorijas bei šiaip durnus įsivaizdavimus - t.y., jis itin būdingas dibilams. Dėl to ypatingai būdinga, kad dibilai visiškai nuoširdžiai tiki savo teisumu, netgi kai šneka kliedesius, neatitinkančius netgi pradinių klasių žinių lygio. Tas dibilų įsitikinimas būna toksai stiprus, kad jie tiesiog pajuokiamai sako apie realius dalykus - "nu ir nusišnekėjo čia".

Vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kur Daningo-Kriūgerio efektas reiškiasi ypatingai stipriai - tai visokie antivakserių aiškinimai: šie, nesuprasdami temos netgi minimaliame mokykliniame lygyje, visada labai drąsiai įsivaizduoja, kad išmano viską geriau už gydytojus.


Daningo-Kriūgerio efektas ir klinikiniai kliedesiai

Lyginant su klinikiniais kliedesiais, Daningo-Kriūgerio efektas reiškia silpnesnius, nediagnozuojamus atveus. Tai susiję su tuo, kad būdingas klinikinių kliedesių požymis - visiškas jų neadekvatumas netgi buitiniame lygmenyje.

Kaip žinia, esminiai kliedesių kriterijai yra trys:

  • Kliedesiai yra visiškai absurdiški, klaidingi, nesąmoningi tiesiog buitiniu suvokimu (pvz., kalbos, kad po lova slepiasi ateiviai)
  • Pacientas absoliučiai tiki tais kliedesiais, taip, lyg jie būtų visiškai neabejotina tiesa, jais tiesiog neabejoja
  • Kliedesiai niekaip nesikoreguoja - pvz., parodžius, kad po lova niekas nesislepia, žmogus toliau aiškina, kad ateiviai slepiasi spintoje, už durų ar kad jie čia taip laikinai tik pabėgo

Kaip matome, tipinis Daningo-Kriūgerio efekto atvejis visgi savo absurdiškumu neatitinka pirmo punkto, žmogus tiesiog pasižymi nemokšišku, klaidingu žinojimu. Kita vertus, pacientas savo kliedesiais visgi tiki, o koregavimasis būna labai sunkus.

Iš to seka, kad Daningo-Kriūgerio efektas yra tarpinė, semipatologinė ir submorbidinė simptomatika.


Ryškesni Dunning-Kruger efekto pavyzdžiai

Čia pateikiame jums tipinių pavyzdžių, kur reiškiasi Dunning-Kruger efektas įprastinėse gyvenimo, mokslo, socialinėse, valdymo, valstybės ar kitose srityse. Tie pavyzdžiai tokie paplitę, kad jau galime kalbėti ir apie sistemines, netgi organizuotas Dunning-Kruger sindromo apraiškas, t.y., apie tokio reiškinio užkrečiamumą. Tai rodo, kad Dunning-Kruger efektas turi dar ir indukuotųjų kliedesių požymių:

  • Internetinis balsavimas - nors idėja yra iškritikuota visų, kas turi bent kažkiek žinių apie IT, programavimą beigi kriptografinį saugumą, atsiranda žmonės, kurie ničnieko neišmano apie nei vieną iš šių sričių, bet visiškai užtikrinai vadina neišmanėliais realius specialistus.
  • Skiepai ir antivakseriai - nors medicina jau porą šimtmečių naudoja skiepus, ir ne tik skiepų veikimas yra puikiai ištyrinėtas, bet ir daugybė nepaprastai pavojingų ligų yra išnaikinta būtent vakcinavimais, atsiranda antivakseriai, kurie remiasi savo visišku nežinojimu ir teigia, kad esą nėra mokslinių tyrimų, kurie įrodytų skiepų naudą ar veikimą, o viskas yra išgalvota.
  • Neomarksizmas - istoriškai ne tik buvo ir įrodyta, ir pademonstruota klaikiais pavyzdžiais, kad marksizmas bei komunizmas atneša milžinišką žalą, daugybę mirčių, nelaisvę ir taip toliau, bet marksistai visiškai nuoširdžiai įsivaizduoja, kad čia aplinkui juos vieni durniai, kurie nieko nesupranta, o tik jie žino, kaip reikia valdyti valstybę.


Daningo-Kriūgerio efekto veikimas

Kaip patys David Dunning ir Justin Kruger pastebėjo, čia kažkokia tai kasdienė anozognozija yra, kai žmonės realiame gyvenime elgiasi taip, lyg turėtų tokius stiprius smegenų pažeidimus, dėl kurių patys netgi nesuvoktų, kad turi smegenų pažeidimus. T.y., gaunasi labai specifinis mąstymo sutrikimo sindromas. Išties gi taip ir yra, nes puikiai žinoma, kad netgi prie ryškiausio psichoorganinio sindromo visokie ten pacientai nepastebi, jog kažkas su jais ne taip ir į jokius gydytojus nesikreipia.

Bendrai tai visas Dunning-Kruger efektas susiveda į kelis punktus:

  • Dibilai nesugeba įvertinti savo pačių žinių ir kompetencijų trūkumo
  • Dibilai nesugeba įvertinti pertekliaus žinių, kurias turi kiti asmenys
  • Dibilai nesugeba suprasti, kad jų pačių žinios absoliučiai neadekvačiai prastos, lyginant su kompetenciją turinčių žmonių žiniomis

Tais atvejais, kai dibilai būna toleruojami ir jų visiška nekompetencija būna laikoma kažkokia menamai vertę turinčia nuomone, visos diskusijos tampa beprasmėmis, nes vietoje diskusijų gaunasi šnekos su dibilais, vykstančios visiškų dibilų suvokimo lygyje.

Pastebėtina, kad protingesni iš dibilų (išties gal ir nelaikytini tokiu atveju dibilais) sugeba įsivertinti savo žinių trūkumą, jei gauna kažkokius suvokimo pagrindus apie temą, apie kurią yra šnekama. Šie yra nesunkiai atskiriami, nes greitai patys pastebi savo žinių trūkumą ir ima labai daug skaityti ir tas žinias pildyti, greitai paskui pakeisdami ir savo įsivaizdavimus. Durnesni gi (t.y., tikri dibilai) įsisavinti tokias žinias atsisako, jų negauna ir taip ir pasilieka durniais.

Lėtiniu atveju Dunning-Kruger efektas tampa nuolatiniu - t.y., galima tarti, kad tai jau sindromas, besireiškiantis visose gyvenimo srityse.


Dar žr.

Liaudyje gana artimas šiam efektui reiškinys yra žinomas kaip pripersto kambario sindromas. Jo specifika yra susijusi su tuo, kad žmonės, bendraujantys tarpusavy ir nematantys platesnio realo, įsivaizduoja, kad jų durni prisigalvojimai yra išplitę per visur, ir kad visi kiti galvoja taip pat, kaip ir jie patys, o kas galvoja ne taip - tai tas yra durnius.

Neadekvataus pasitikėjimo klaidingomis žiniomis lygis yra matuojamas kugeliais. Kraštutinai aukštas bendras žmogaus neadekvatumas čia atitinka maždaug vieną mikrokugelį.