3 747
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Vytautas Didysis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių Viduramžių Lietuvos gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavi...) |
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
||
| (nerodoma 10 tarpinių versijų, sukurtų 5 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Lietuva|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir prišikę, kad net vanduo patapo juodas. | '''Vytautas Didysis''' buvo vienas didžiausių [[Viduramžiai|Viduramžių]] [[Lietuva|Lietuvos]] gangsterių, kurio nusikalstama veika iki šiol yra lietuvių tautos pasididžiavimo ir įkvėpimo šaltinis bei brangus kultūrinis ir istorinis paveldas. Vytautas gerai žinomas net ir [[Europa|Europoje]], kaip vienas pagrindinių [[Žalgirio razborkės|Žalgirio razborkių]] kurstytojų ir pats brutaliausias Juodosios jūros teršėjas, kadangi ten girdė savo arklius, o šie tenai primyžę ir [[Šūdas(materija)|prišikę]], kad net vanduo patapo juodas. | ||
[[Category:Istorija]] | |||
== Jaunystė == | == Jaunystė == | ||
| 9 eilutė: | 11 eilutė: | ||
1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje. | 1380 m. Jogaila slapta sudarė sandėrį su krikščioniškąja [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] mafija, tokiu būdu tikėdamasis išstumti Kęstutį iš Didžiojo Vadeivaikščio posto, o jo sūnų Vytautą uždaryt Krėvos pilies vyno rūsyje, su viltimi kad jis ten prisigėręs burgundiško vyno nusprogs vietoje. Tačiau Kęstutis su Vytautu greitai sužinojo apie slaptą Jogailos sandėrį su kryžiuočiais ir iškart suskubo imtis atatinkamų priemonių. Kęstutis, sukėlęs ant kojų visus savo ''rebiatas'' iškart užėmė [[Vilnius|Vilnių]] ir netrukus įkalino Jogailą Arkikatedros bazilikos varpinės palėpėje. Tačiau Kęstutis nesiryžo pagal to laikmečio LDK baudžiamajį kodeksą Jogailos trims paroms ant kiaušų pakabinti, nes bijojo kryžiuočių įsikišimo. Todėl nežinodamas, ką daryti su Jogaila, Kęstutis jį galiausiai paleido ir netrukus jam už šį poelgį buvo atsidėkota su kaupu - nė savaitei nepraėjus jungtinė Jogailos ir Kryžiuočių skustagalvių banda sučiupo minkštaširdį Kęstutį ir jo sūnų Vytautą, ir gerokai juos patratiję, galiausiai juos uždubasino ir paliko gaivaliotis kažkur tai Krėvos pilyje. | ||
Kęstutis [[Dvėsti|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis | Kęstutis [[Dvėsti|nudvėsė]], tačiau Vytautas, jaunesnis būdamas, sugebėjo slapta išsvirduliuoti iš gūdaus pilies kalėjimo ir galiausiai, persirengęs Rytprūsių valstietės apdarais, per pelkes ir brūzgynus, per neįžengiamas Lietuvos girias, galų gale pasiekė gimtuosius Trakus, visas uodų išsiurbtas, laukinių šunų apkandžiotas ir mamutų subadytas. Po kelių mėnesių, apsilaižęs žaizdas ir pasitaisęs sveikatą Druskininkuose, Vytautas sugalvojo planą, kaip išstumti Jogailą iš Lietuvos didžiojo vadeivaikščio posto. Jo planas buvo labai paprastas ir labai praktiškas - jis savo vienintelę išperą ištekino už Maskvos kunigaikštystės vadeivos Vasilijaus Ivanovo III. Tais laikais savų išdėlių tekinimas už kitų šalių valdovų buvo įprasta diplomatinio protokolo dalis. | ||
Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo | Šitaip Vytautas įgavo naujų sėbrų Rytuose ir netrukus darbavosi su visa savo skustagalvių budulių kavalerija, kapodamas galvas mongolų Auksinės ordos mankurtams, kurie anuomet buvo įsigalėję kone visoje Rusijoje. Matydamas įspūdingus Vytauto budulių ir [[Rusija|Rusijos]] marozų siautėjimus rytų pusėje, Jogaila nedelsdamas taikiai užleido Lietuvos didžiojo vadeivaikščio sostą Vytautui, o pats išrūko į [[Lenkija|Lenkiją]], pas savo ''chlopakus''. Žinia apie staigų Jogailos pasitraukimą iš Lietuvos Vytautą pasiekė kai šis ramiai sau deginosi Juodosios jūros paplūdimy, o jo arkliai neva girdėsi gaivinančiu jūros vandeniu. | ||
== Žalgirio | == Žalgirio razborkės == | ||
Grįžęs į Vilnių 1409 m., Vytautas, dabar kaip neginčytinas litofcų, kacapų, ir [[Žemaičiai|žemaitukų]] vadeiva, iš tos ekstazės ėmė ir pasistatė Valdovų rūmus Gezo kalno papėdėje. Tačiau netrukus Vytautą ėmė nervinti užsispyrę ir sunkiai sukalbami žemaitukai, visokių gaidjurginių, šmikinių, agurkinių, gargždinių ir chujinių proproprotėviai. Todėl jis nutarė Žemaitiją atiduoti senam priešui, krikščioniškajai Kryžiuočių mafijai. | Grįžęs į Vilnių 1409 m., Vytautas, dabar kaip neginčytinas litofcų, kacapų, ir [[Žemaičiai|žemaitukų]] vadeiva, iš tos ekstazės ėmė ir pasistatė Valdovų rūmus Gezo kalno papėdėje. Tačiau netrukus Vytautą ėmė nervinti užsispyrę ir sunkiai sukalbami žemaitukai, visokių gaidjurginių, šmikinių, agurkinių, gargždinių ir chujinių proproprotėviai. Todėl jis nutarė Žemaitiją atiduoti senam priešui, krikščioniškajai Kryžiuočių mafijai. | ||
| 25 eilutė: | 27 eilutė: | ||
== Mirtis == | == Mirtis == | ||
Vytautas, | Vytautas, vis dar pagiriotas, buvo sutiktas kaip didvyris Vilniuje. Gezo prospekte buvo surengtas iškilmingas paradas su varinėm triūbom, po kojomis buvo metamos rožės, erškėčiai ir agrastų šakelės, valdovų rūmuose surengtas Budulių pokylis. | ||
Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti. | Tuo metu Romoje jau buvo parengtas planas, kaip atsikratyti Vytautu. Praėjus porai savaičių nuo Žalgirio razborkių, popiežius, slapta susitaręs su lenkais, oficialiai pasiūlė Vytautui tapti Lietuvos karaliumi ir netgi pažadėjo atsiųsti karūną tiesiai iš Romos. Vytautas, jau trys savaitės niekaip neatsipagiriojantis, sutiko nė nežagsėdamas. Buvo sutarta, kad karūna bus nugabenta iki Minsko pamiškės, o iš ten jau pats Vytautas turės ją atsiimti. | ||
Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš | Atvykęs prie Minsko miško, Vytautas buvo slapta nupyškintas iš ragatkės vieno lenkų ir kryžiuočių pasamdyto kiaulių piemens. Oficiali versija buvo, jog Vycka, vis dar pagiriotas, susverdėjo ir nukrito nuo arklio ir to pasekoje nusisuko sprandą ir iškart [[Dvėsti|nudvėsė]]. | ||
Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai. | Šitaip Lietuva prarado šansą antrą kart istorijoje turėti nuosavą karalių. Po Vytauto mirties atėjo į Lietuvą sunkūs ir tamsūs laikai. | ||