Valdžiakalbė

Valdžiakalbė - tai tokia gana atskira, biurokratinė kalba, kuria ima kalbėti ir ypač rašyti įvairius tekstus visokie biurokratai ir valdininkai. Kalba pasižymi gana distinktyviomis savybėmis, kurios ją smarkiai skiria nuo natūralios lietuvių kalbos.

Valdžiakalbės susiformavimas yra susijęs su keliais atvirais ir užslėptais, tačiau labai prieštaringais reikalavimais:

• Biurokratams reikia vienareikšmių teisinių terminų ar formuluočių, kuriomis jie galėtų remtis
• Biurokratams reikia tokių aiškios prasmės neturinčių formuluočių, kuriomis remdamiesi, jie galėtų bet ką paneigti
• Biurokratinė kalba turi būti kuo mažiau suvokiama pašaliniams, į biurokratinį procesą neįtrauktiems asmenims, kad jie negalėtų reikalauti paaiškinimų, netgi jei parašytos visiškos blėnys
• Biurokratinė kalba turi skambėti subjektyviai pakankamai rimtai, kad atrodytų solidi, valdiška, valstybiška

Būdingi valdžiakalbės bruožai:

• Didžiulis kiekis daiktavardinių formuluočių, pvz., "darbų vykdymas", "aprašo sudarymas" ir panašiai
• Didžiulis kiekis daugiasluoksnių, netiesioginių nuorodų, pvz., "aprašo sudarymo tvarkos vykdymo reikalavimai"
• Visiškai besąlygiškai išnaikinamas bet koks humoras, o paskui - ir bet koks kalbos gyvenimiškumas
• Pagal galimybę, bet kokie normalūs žodžiai yra pakeičiami biurokratiniais
• Stengiamasi maksimaliai išplėsti sakinių ir formuluočių ilgį
• Kuo daugiau naudojami žodžiai, reiškiantys visiškai neaišku ką, pvz., įtrauktis, darnumas, tvarumas ar panašūs