Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Uncanny valley: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
S
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Uncanny valley''' (liet. šiurpus, slėpiningas slėnis) – toksai [[psichologija|psichologinis]] fenomenas, kadaise pademonstruotas japonų, kūrusių robotus, kad darant robotą panašesnį į žmogų, kai panašumas per daug padidėja, žmonės į tokius robotus ima reaguoti kraštutinai neigiamai, su pasibjaurėjimu, baime ir išvis pakraupdami.
[[Vaizdas:Toshiba_robotas_humanoidas.jpg|500px|thumb|right|Beveik tobulas japoniškas [[Toshiba]] kompanijos [[robotas]], kuris visiškai panašus į žmogų, visiškai tiesiog, nes moka netgi mirksėti, daryti veido mimikas ir gestikuliuoti.]]
 
'''Uncanny valley''', dar [[lietuvių kalba]] pavadinamas kaip '''šiurpus slėnis''', '''slėpiningas tarpeklis''' ar kaip nors panašiai – toksai [[psichologija|psichologinis]] fenomenas, kadaise pademonstruotas japonų, kūrusių robotus, kad darant robotą panašesnį į žmogų, kai panašumas per daug padidėja, žmonės į tokius robotus ima reaguoti kraštutinai neigiamai, su pasibjaurėjimu, baime ir išvis pakraupdami.
Kadangi japonai skaičiavo patikimo ir nepatikimo lygmenį matematiškai, tai jiems gavosi tokia kreivė, kur pradžioje, jei robotas į žmogų darosi panašesnis, jis žmonėms patinka labiau. Bet paskui, kai panašumas pasidaro per didelis, ta žmonių reakcija labai staigiai ima verstis aukštyn kojomis ir pasidaro kraštutinai neigiama. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad dar paskui, jei panašumas jau visai pasidaro idealus, kad robotas atrodo jau tikrai kaip gyvas žmogus, neigiamų reakcijų vėl mažėja ir vėl ima daugėti teigiamų.


Kadangi japonai skaičiavo patikimo ir nepatikimo lygmenį matematiškai, tai jiems gavosi tokia kreivė, kur pradžioje, jei robotas į žmogų darosi panašesnis, jis žmonėms patinka labiau. Bet paskui, kai panašumas pasidaro per didelis, ta žmonių reakcija labai staigiai ima verstis aukštyn kojomis ir pasidaro kraštutinai neigiama. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad dar paskui, jei panašumas jau visai pasidaro idealus, kad robotas atrodo jau tikrai kaip gyvas žmogus, neigiamų reakcijų vėl mažėja ir vėl ima daugėti teigiamų. Tiesa, kad jau tų teigiamų reakcijų atsirastų, tai turi atrodyti neįtikėtinai gerai, o su robotais taip iki šiol dar nei karto nesigavo.


[[Vaizdas:Mark_zuckerberg.jpg|300px|thumb|left|Kai kurie pastebi, kad ir žmonės kartais būna tokie, kad žiūri į tokius ir kažkodėl labai kraupu, kaip žiūrint į visokias nuotraukas, kuriose matomas [[Mark Zuckerberg]] veidas.]]
== Nenatūralumas ir dirbtinumas kaip negrožis ==
== Nenatūralumas ir dirbtinumas kaip negrožis ==
Yra seniai pastebėta, kad įvairūs [[plastinė chirurgija|plastinės chirurgijos]] pagražinimai sukelia neigiamas ar netgi labai stipriai neigiamas aplinkinių reakcijas, nors patys žmonės, kurie tas operacijas užsisako, galvoja, kad nuo jų pagražės.
Yra seniai pastebėta, kad įvairūs [[plastinė chirurgija|plastinės chirurgijos]] pagražinimai sukelia neigiamas ar netgi labai stipriai neigiamas aplinkinių reakcijas, nors patys žmonės, kurie tas operacijas užsisako, galvoja, kad nuo jų pagražės.

01:54, 31 sausio 2023 versija

Beveik tobulas japoniškas Toshiba kompanijos robotas, kuris visiškai panašus į žmogų, visiškai tiesiog, nes moka netgi mirksėti, daryti veido mimikas ir gestikuliuoti.

Uncanny valley, dar lietuvių kalba pavadinamas kaip šiurpus slėnis, slėpiningas tarpeklis ar kaip nors panašiai – toksai psichologinis fenomenas, kadaise pademonstruotas japonų, kūrusių robotus, kad darant robotą panašesnį į žmogų, kai panašumas per daug padidėja, žmonės į tokius robotus ima reaguoti kraštutinai neigiamai, su pasibjaurėjimu, baime ir išvis pakraupdami.

Kadangi japonai skaičiavo patikimo ir nepatikimo lygmenį matematiškai, tai jiems gavosi tokia kreivė, kur pradžioje, jei robotas į žmogų darosi panašesnis, jis žmonėms patinka labiau. Bet paskui, kai panašumas pasidaro per didelis, ta žmonių reakcija labai staigiai ima verstis aukštyn kojomis ir pasidaro kraštutinai neigiama. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad dar paskui, jei panašumas jau visai pasidaro idealus, kad robotas atrodo jau tikrai kaip gyvas žmogus, neigiamų reakcijų vėl mažėja ir vėl ima daugėti teigiamų. Tiesa, kad jau tų teigiamų reakcijų atsirastų, tai turi atrodyti neįtikėtinai gerai, o su robotais taip iki šiol dar nei karto nesigavo.

Kai kurie pastebi, kad ir žmonės kartais būna tokie, kad žiūri į tokius ir kažkodėl labai kraupu, kaip žiūrint į visokias nuotraukas, kuriose matomas Mark Zuckerberg veidas.

Nenatūralumas ir dirbtinumas kaip negrožis

Yra seniai pastebėta, kad įvairūs plastinės chirurgijos pagražinimai sukelia neigiamas ar netgi labai stipriai neigiamas aplinkinių reakcijas, nors patys žmonės, kurie tas operacijas užsisako, galvoja, kad nuo jų pagražės.

Šitas fenomenas taip pat reiškiasi ir kitose srityse, pvz., vienas iš ryškiausių atvejų – tai įvairūs implantai beigi silikonas: yra jau kuris laikas pastebėta, kad vyrai intuityviai atpažįsta silikoninius papus ir į juos dažniausiai reaguoja neigiamai. T.y., netgi jei vyrui patinka dideli papai, paprastai implantais padidinti papai patinka mažiau. Su tuo siejamas senokai pastebėtas fenomenas, kad po to, kai vyras apmoka savo žmonai papų padidinimą, jau per pirmus metus laiko skyrybų tikimybė padidėja kelis kartus.

Panašus, dar plačiau žinomas fenomenas – tai lūpų pasididinimas, kuris sukelia labai stiprias neigiamas reakcijas ir vyrams, ir moterims – jei asmenys pasididina lūpas silikono injekcijomis ar panašiais būdais, jų veidai būna vertinami kaip negražūs, subjauroti ir pan., nors paprasta logika sako, kad statistiškai vidutinės ar storos lūpos vertinamos kaip gražesnės, negu plonos.

Bendresnis atvejis – bendrai ryškiai neigiamas veido plastinių operacijų vertinimas, ypač tų, kurios skirtos ne senėjimui paslėpti, o atseit „pagražinti“. Statistiniai vertinimai rodo, kad po plastinių operacijų žmonės vertinami kaip daug mažiau gražūs ar išvis pasidarę kraupūs.