Savitarnos kasa

Va tokios vat tos savitarnos kasos. Nei matyt kasininkių, nei matyt pirkėjų.

Savitarnos kasos yra tokios modernios, vos ne magiškos kasos, prie kurių pirkėjas pats savi aptarnauja. Kokiai nors močiutėj ar kaimiečiui gali būt keista, kad tos kasos tiesiog stovi parduotuvėse be kasininkų; gal ten išvis kažkokie žmogėliukai sėdi viduj ir skaičiuoja pinigus. Bet čia tikrų tikriausiai jokios magijos nėra, o – futuristinės utopinės technologijos, parodančios, kokia progresyvi ir išprusus ta Lietuva yra. Kituose šalyse tokių dalykų tikrai nerasi niekur. Tik šios respublikos Maximuose, Rimi, Iki, Norfa parduotuvėse ir gal kokiam nors LIDLe.

Savitarnos kasos veikia, reiškias, taip: auka turi, pirma, prieiti prie vienos tokios kasos ir pradėti skenuoti prekes. Po sėkmingo skenavimo, kapitalizmo grobis turi patsai sumokėti ar tai realiais pinigučiais, ar kreditine kortele. Tik po to kasa leis pasiimt prekes ir net padėkos pirkėjui. Jei alkogolikas perka alų ar kokį Monsterį, kasa paprašys patvirtinimo, kad įsitikint, kad pirkėjuj tikrai nėra penki metai.

Geriausios savitarnos kasos akivaizdžiai yra Norfa parduotuvėse, nes visos priima grynuosius pinigus ir išvis kažkaip geriau padarytos, ir vietos visai normaliai turi, tai yra kur nusipirktus daiktus susikraut. Gi kitur - kaip pasiseks ar nepasiseks.

Bene bjauriausiai organizuotas savitarnos kasas teko matyti mažesnėse Iki parduotuvėse, mat tenai vadovybė nusprendė, kad normalių kasų išvis neturi likti. Tai dėl to savitarnos kasos dirba neaišku kaip, o jei tada, nesusipratęs, bandai prekintis per pardavėją, tai būna kaip mums nutiko kartą: atėjus pas pardavėją, tasai, nepatenkintas atsiradusiu darbu, dvi minutes dar geimino prie savo laptopo, o paskui, atėjęs, lyg netyčia pradėjo mėtyti perkamus daiktus ant žemės, nes tipo nukrito. O paskui dar labiau nepatenkintas ėjo tuos mėtytus daiktus pakeisti.

Tai ačiū jums, bet gyvų žmonių kasos dirba daug geriau.