Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Arklio jėga: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Arklio galia''' arba '''arklio jėga''' - tai tokia galia, kurią išvysto '''1 metro skersmens ir 1 kilogramo svorio sferinis arklys vakuume'''. '''Sferinis arklys vakuume''' b...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Arklio galia''' arba '''arklio jėga''' - tai tokia galia, kurią išvysto '''1 metro skersmens ir 1 kilogramo svorio sferinis arklys vakuume'''. | '''Arklio galia''' arba '''arklio jėga''' - tai tokia galia, kurią išvysto '''1 metro skersmens ir 1 kilogramo svorio sferinis arklys vakuume'''. | ||
[[Sferinis arklys vakuume]] bei '''1 metro skersmens ir 1 kilogramo svorio arklys''' - tarp [[fizika|fizikos]] beigi [[inžinerija|inžinerijos]] ir panašių specialybių seniai žinoma [[mėmė]], atsiradusi dar bene prieš kokį šimtą metų ir susijusi su tuo, kad įprastinės arklio galios tiesiog nieko bendra neturi su įprastais [[arkliai|arkliais]]. | |||
== Tikras arklio galios dydis == | |||
Tai tarp kitko, seniai žinoma, kad vidutinis arklys išvysto maždaug 15 arklio galių impulso metu, o rekordiniai sunkiasvoriai (tokie, kaip pavyzdžiui lietuviškos kilmės [[trakėnai]]) - netgi iki 40-50 arklio galių impulso metu. Taigi čia įdomiai ir gaunasi, kad arklio galia - tai kažkokia [[beliberda]], su arkliais neturinti nieko bendra. Dar daugiau - netgi nebandydamas traukti dinamometro, o tiesiog virsdamas į priekį, kojoms atliekant [[svertas|sverto]] vaidmenį, vidutinis arklys '''statiškai''' sukuria maždaug 2,5-3 arklio galių impulsą viduriniame (45 laipsnių) trajektorijos taške. | Tai tarp kitko, seniai žinoma, kad vidutinis arklys išvysto maždaug 15 arklio galių impulso metu, o rekordiniai sunkiasvoriai (tokie, kaip pavyzdžiui lietuviškos kilmės [[trakėnai]]) - netgi iki 40-50 arklio galių impulso metu. Taigi čia įdomiai ir gaunasi, kad arklio galia - tai kažkokia [[beliberda]], su arkliais neturinti nieko bendra. Dar daugiau - netgi nebandydamas traukti dinamometro, o tiesiog virsdamas į priekį, kojoms atliekant [[svertas|sverto]] vaidmenį, vidutinis arklys '''statiškai''' sukuria maždaug 2,5-3 arklio galių impulsą viduriniame (45 laipsnių) trajektorijos taške. | ||
Taip kad jei jau ir skaičiuotume arklio galią kažkokią mistinę, ką ji išties realybėje atitiktų, tai išties jau greičiau kažkaip ir gautųsi panašu į vieno metro ūgio vieno metro svorio arklio išvystomą galią. | Taip kad jei jau ir skaičiuotume arklio galią kažkokią mistinę, ką ji išties realybėje atitiktų, tai išties jau greičiau kažkaip ir gautųsi panašu į vieno metro ūgio vieno metro svorio arklio išvystomą galią. | ||
O tai nors kvailai atrodo, bet išties veik taip ir buvo: taigi James Watt garo mašina buvo užpatentuota, o mokestį už tokių mašinų naudojimą jis imdavo pagal apskaičiuotą arklių kiekį, katrą jo garo mašina gali pakeisti, taip kad buvo suinteresuotas tų arklių priskaičiuoti kiek tik įmanoma daugiau - taip ir gavosi keliasdešimt [[arklys|arklio]] galių vietoj vieno realaus arklio. | == Arklio jėgos atsiradimas == | ||
O tai beje, jau tais laikais, kai garsusis [[garo mašina|garo mašinos]] išradėjas [[James Watt]] apskaičiavo, kokį galingumą išvysto arklys, tai buvo kalbama, kad išties tuose jo matavimuose buvo ne arklys, o padvėsęs [[asilas]], katras už vidutinį arklį svėrė 3 kartus mažiau irgi kurio galia taip ir buvo apskaičiuota, kaip statinis kritimo ant svirčių impulsas viduriniame taške. | |||
O tai nors kvailai atrodo, bet išties veik taip ir buvo: taigi James Watt [[garo mašina]] buvo užpatentuota, o mokestį už tokių mašinų naudojimą jis imdavo pagal apskaičiuotą arklių kiekį, katrą jo garo mašina gali pakeisti, taip kad buvo suinteresuotas tų arklių priskaičiuoti kiek tik įmanoma daugiau - taip ir gavosi keliasdešimt [[arklys|arklio]] galių vietoj vieno realaus arklio. | |||
Tai buvo labai patogu, nes [[vadybininkai]] tais laikais knisdavo protą klientams, kad tokia belenkiek arklio galių turinti garo mašina galinti pakeisti labai daug arklių, o kaip įrodymą pateikdavo mokslinius apskaičiavimus, išreikštus tomis arklio galiomis. | |||
Tai irgi tarp kitko, arklio galios - tai vienas iš klasikinių pavyzdžių, kai [[vertelgos]] [[pisti protą|pisa protą]] skaičiais, kabindami makaronus. Tai iš naujesnių panašių dalykų gal jau kiekvienas žino, kokie ten [[megabaitai]] [[diskas|diskuose]] ir kokie [[megapikseliai]] [[fotoaparatas|fotoaparatuose]]. | Tai irgi tarp kitko, arklio galios - tai vienas iš klasikinių pavyzdžių, kai [[vertelgos]] [[pisti protą|pisa protą]] skaičiais, kabindami makaronus. Tai iš naujesnių panašių dalykų gal jau kiekvienas žino, kokie ten [[megabaitai]] [[diskas|diskuose]] ir kokie [[megapikseliai]] [[fotoaparatas|fotoaparatuose]]. | ||
[[Category:Fizika]] | [[Category:Fizika]] | ||
Dabartinė 22:08, 2 sausio 2012 versija
Arklio galia arba arklio jėga - tai tokia galia, kurią išvysto 1 metro skersmens ir 1 kilogramo svorio sferinis arklys vakuume.
Sferinis arklys vakuume bei 1 metro skersmens ir 1 kilogramo svorio arklys - tarp fizikos beigi inžinerijos ir panašių specialybių seniai žinoma mėmė, atsiradusi dar bene prieš kokį šimtą metų ir susijusi su tuo, kad įprastinės arklio galios tiesiog nieko bendra neturi su įprastais arkliais.
Tikras arklio galios dydis
Tai tarp kitko, seniai žinoma, kad vidutinis arklys išvysto maždaug 15 arklio galių impulso metu, o rekordiniai sunkiasvoriai (tokie, kaip pavyzdžiui lietuviškos kilmės trakėnai) - netgi iki 40-50 arklio galių impulso metu. Taigi čia įdomiai ir gaunasi, kad arklio galia - tai kažkokia beliberda, su arkliais neturinti nieko bendra. Dar daugiau - netgi nebandydamas traukti dinamometro, o tiesiog virsdamas į priekį, kojoms atliekant sverto vaidmenį, vidutinis arklys statiškai sukuria maždaug 2,5-3 arklio galių impulsą viduriniame (45 laipsnių) trajektorijos taške.
Taip kad jei jau ir skaičiuotume arklio galią kažkokią mistinę, ką ji išties realybėje atitiktų, tai išties jau greičiau kažkaip ir gautųsi panašu į vieno metro ūgio vieno metro svorio arklio išvystomą galią.
Arklio jėgos atsiradimas
O tai beje, jau tais laikais, kai garsusis garo mašinos išradėjas James Watt apskaičiavo, kokį galingumą išvysto arklys, tai buvo kalbama, kad išties tuose jo matavimuose buvo ne arklys, o padvėsęs asilas, katras už vidutinį arklį svėrė 3 kartus mažiau irgi kurio galia taip ir buvo apskaičiuota, kaip statinis kritimo ant svirčių impulsas viduriniame taške.
O tai nors kvailai atrodo, bet išties veik taip ir buvo: taigi James Watt garo mašina buvo užpatentuota, o mokestį už tokių mašinų naudojimą jis imdavo pagal apskaičiuotą arklių kiekį, katrą jo garo mašina gali pakeisti, taip kad buvo suinteresuotas tų arklių priskaičiuoti kiek tik įmanoma daugiau - taip ir gavosi keliasdešimt arklio galių vietoj vieno realaus arklio.
Tai buvo labai patogu, nes vadybininkai tais laikais knisdavo protą klientams, kad tokia belenkiek arklio galių turinti garo mašina galinti pakeisti labai daug arklių, o kaip įrodymą pateikdavo mokslinius apskaičiavimus, išreikštus tomis arklio galiomis.
Tai irgi tarp kitko, arklio galios - tai vienas iš klasikinių pavyzdžių, kai vertelgos pisa protą skaičiais, kabindami makaronus. Tai iš naujesnių panašių dalykų gal jau kiekvienas žino, kokie ten megabaitai diskuose ir kokie megapikseliai fotoaparatuose.