Anodija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gi pagrindas šiojo daikto - plačiai žinomas [[eteris]], katrą uostė dar [[Gi de Mopasanas]] beigi kiti prancūzai jau be ne [[XVIIIa.]], tačiau [[knygnešiai|knygnešių]] iš [[Prūsija|Prūsijos]] patobulintas: šie juk žinia, ne tik [[knygos|knygas]] gabendavo, bet ir [[spiritas|spiritą]], taip kad sugalvojo sykelį išbandyti ir narkotikų [[kontrabanda|kontrabandą]], bet kad tais laikais vienintelis narkotikas tebuvo tas patsai [[eteris]], katras galėtas gabenti tiktai stikliniuose užlakuotuose buteliuose, kas buvo baisiai nepatogu - ir dūžta, ir šiaip tara daugiau kaip pusę svorio sudaro. Tai gudruoliai išrado, jog pastiprinti galima eteriu tą patį spiritą, be ne daugiau, kaip per pus skiedžiant eteriu: tadais eteris spirite ištirpsta, tad pasidaro ne toks lakus (gi grynas eteris iš atidarytos bonkės išgaruoja per pusvalandį). Bet ir čia problemikė buvo: uostymui šis daiktas patapo netinkamu, tad tinkamas gavos tik gerti, o eterio taigis skonis šlykštus, taip kad galų gale išrastas ir tasai vat žemaitiškas, iki pat [[XXa.]] antros pusės legalus, ir tik jau prie [[Chruščiovas|Chruščiovo]] uždraustas skanėstas: eterio ir spirito mišiny išmirkyti cukraus gabalėliai, smagiai kertantys per smegenis ir maloniai pralinksminantys - būtent tai ir užvadinta Anodijos gražiu vardu.