Šilelis

Šilelis - tai dabar jau niekieno nebeatsimenamas, tačiau sovietmečiu - bene geriausias televizorius, kokį tik galima būdavo gauti. Tiksliau, geriausias iš tų, kurie buvo gaminami SSRS. Apie vakarietiškus televizorius paprastai niekas netgi nesvajodavo, tai ir nelygindavo.

Šilelis neatrodytų, kaip geras TV aparatas, nes ekranas būdavo mažas, jie pagal apibrėžimą skaitėsi kokie tai pernešami televizoriai, netgi ant viršaus tam skirtą rankeną turėdavo. Bet buvo du tų šilelių išskirtinumai, kurių kiti sovietiniai TV aparatai neturėdavo:

• Pirmiausiai, daug padoresnė išvaizda. Kai kiti sovietiniai TV aparatai nuo Vakarų pasaulio savo dizainu atsiliko maždaug 15-20 metų, tai Šilelis - gal kokiais 5-10 metų, kitaip tariant - atrodė beveik modernus.
• Antra - lyginant su kitais sovietiniais televizoriais, kurių litavimo kokybė buvo tiesiog nenusakomai, neįtikėtinai bloga, šileliai visai būdavo darbingi ir nelabai tegesdavo. Taigi, nusipirkus Šilelį, bent jau būdavo galima tikėtis, kad pusmetį-metus dirbs be gedimų, o paskui tie gedimai visgi bus pataisomi.

Dėl šių savybių Šileliai būdavo tiesiog mistifikuojami, nors realiai tai niekuo geru nepasižymėjo. Buvo atsilikę ir pagal išvaizdą, ir pagal kokybę. Negana to, dar paprastai turėdavo labai prastus sovietinius kineskopus, tai todėl vaizdas būdavo kraštutinai blankus, pilkšvas ir nekontrastingas. Bet šitomis savybėmis pasižymėjo ir kiti sovietiniai televizoriai.

Vėlyvuoju sovietmečiu Šileliai dar buvo plačiai naudojami ir vietoje monitorių, nes SSRS normalių monitorių neturėdavo. Tai kompiuterių klasėse, kur būdavo kokie nors Elektronika BK kompai, vietoje monitorių stovėdavo ir kokie nors Šileliai. Bet kadangi šie labai mirgėdavo, tai moksleiviams greitai įvarydavo galvos skausmą.

Dar žr.

• Tauras - irgi buvo tokie televizoriai, bet jau šitie tai nebuvo taip vertinami