Pirmoji naftos krizė

Pirmoji naftos krizė - tai ta, kuri buvo 1973 metais, po to, kai krūva arabų šalių, labai užsišikusių ant Izraelio, kad nesigauna šio išdaužyt, nutarė keršyti jau ne pačiam Izraeliui, o toms pasaulio valstybėms, kurios Izraelį palaikė ir rėmė, kad arabai negalėtų jo išnaikint ir visų išžudyt. Naftos ir jos produktų kainos labai pašoko visame pasaulyje.

Nors pagal dabartinį supratimą šis naftos kainų šuolis nebuvo labai didelis, ano meto ekonomikos buvo labai konkurencingos, mokestinis buferis buvo labai mažas, tad rinkos buvo labai jautrios - vyko krūvos bankrotų, žmonės nebegalėjo įpirkti degalų ir panašiai. Dėl tos priežasties ši naftos krizė dar buvo vadinama naftos šoku.

Žodžiu, arabų šalys taip apsitarė ir nusprendė lygioje vietoje naftos kainas padidinti du kartus. Rezultatas - benzino kainos Vakarų Europoje vos per kokį mėnesį pakilo pusantro karto ir paskui liko gan stabiliai kylančios.

Labiausiai šita krizė paveikė tas šalis, kuriose buvo labai maži degalų mokesčiai, nes staiga įprastos mašinos pasidarė tiesiog neįperkamos. Iš europiečių automobilių gamintojų bene labiausiai nukentėjo Opel, kuri tuo metu labai didelę dalį pajamų gaudavo iš ypatingai prabangių ir didelių automobilių modelių - taip vadintos Opel KAD mašinų grupės.

Tuo pačiu metu, kadangi SSRS nelindo į per daug gilius sandėrius su arabais, tai šioji gavo labai padidintas galimybes naftos eksportui į Europą.

Vienas iš šios krizės padarinių - JAV gerokai atsivėrė rinka Japonijos ir Vakarų Europos automobilių gamintojams, nes padidėjus kainoms, neretas amerikonas ėmė mąstyti, kad gal ir verta pabandyti tas mažytes, bet labai ekonomiškas užsienines mašinas.

Šalys, kurios iš šitos naftos krizės išlošė labiausiai - tai buvo tos pat arabų šalys, kurios pamatė, kad realiai tas kainas gali didinti kiek tik nori ir niekas jiems ten netrukdys, visi visvien mokės tiek, kiek jiems liepsi.

Dar žr.

• Antroji naftos krizė - čia kainų padidėjimas buvo daug daug didesnis, tačiau poveikis ekonomikai - gal ir kiek mažesnis