Walkman - populiarieji Sony mageliai, tiksliau tai net ne magnetofonai, o išvis tiktai grotuvai su kasetėmis, kuriuos toji japonų kontora ėmė gaminti 1979. Tai labai keistai atrodydavo, kai pamatai gatve žmogų, o jis lyg durnas su ausinėmis eina ir niūniuoja kažką. O paskui visi taip ėmė vaikščioti, nes labai buvo patogu.

Pirmieji Walkman plejeriai buvo gana stambūs, maždaug kaip didesnio formato keičiamas išorinis HDD ar kokia nors gana nedidelė, bet stora knyga. O kai Sony tegamino tuos magelius tik su ausinėmis, tai paskui dar pasirodė ir krūvos trečių šalių gaminamų pamėgdžiojimų, o ir įvairių įdomių priedų. Pavyzdžiui, specialios prikabinamos miniatiūrinės kolonėlės, specialūs maitinimo blokai, kad be baterijų galėtų groti ir panašiai.

O labai nesigilinant, tai reikia pasakyti, kad dar tie senieji Walkman buvo gražūs, nes tai buvo kaip tik pats gražiausias funkcionalaus ir minimalistinio dizaino pavyzdys, kas šiais laikais jau visiškai nunykę: visi daiktai paprasti, kvadratiniai, kampuoti, be išsidirbinėjimų, o visko tėra būtent tiek, kiek reikia.

Štai taip atrodė tos garsios Walkman reklamos, nes firmai reikėjo ne tik reklamuoti savo produktą, bet dar ir paaiškinti, kam jis išvis skirtas, kad kas nors nepagalvotų, jog Sony kažkokią nesąmonę sukūrė

O vat jau dar paskui Sony tuo pavadinimu ėmė vadinti ką tik papuola - ir kažkokius CD grotuvus, ir kažkokius telefonus, ir išvis neaišku, ką. Gavosi taip, kad dabar jau Walkman yra kas tik papuola, bet nieko bent kiek panašaus iš Sony jūs nenusipirksite jau, nes visokie magnetofonai jau seniai išnykę.


Sony Walkman sukūrimo istorija

Dar šiek tiek istorijos - pirmą tokį magelį sau susigalvojo pora Sony įkūrėjų ir vadovų - tokie Masaru Ibuka ir Akio Morita, kurie daug skraidydavo po pasaulį ir norėjo kokio nors normalaus dydžio magelio, kad galėtų klausytis muzikos. Pradžioje jie tam naudojo profesionalius Sony gamintus diktofonus, bet šie buvo arba per sunkūs. Tada, apie [[1977] metus Sony jau kūrė lengvesnį, į didelę kišenę telpantį diktofoną - "Pressman", bet jis buvo monofoninis, tai muzika per jį skambėjo nekažin kaip. Kai Pressman buvo išleistas 1978, jis staigiai išpopuliarėjo, bet Akio Morita ir Masaru Ibuka įvertino jį kaip nepakankamą - jie pareikalavo, kad magelis būtų toksai, kuri grotų stereo, ir kad grotų į mažas ausines, kad būtų patogu klausytis muzikos lėktuve, netrukdant kitiems. Pirmi tokie mageliai buvo pagaminti vos keliais vienetais, bet juos Akio Morita ir Masaru Ibuka jau įvertino kaip visišką technologinį proveržį.

Kai 1979 metais Sony juos pademonstravo žurnalistams, visa demonstracija buvo įrašyta į audio kasetęs su gerais stereo efektais, miniai žurnalistų padalinti tie mageliai ir paaiškinta, kaip vienu metu įsijungti, o tada jau buvo demonstruojami vaizdai. Kadangi iš ausinių tie efektai ėjo žymiai geriau, nei būtų ėję iš garsiakalbių, tai įspūdis buvo didžiulis.

Gana ilgą laiką Walkman buvo bene pelningiausias Sony produktas, nes nors ir kainavo pigiau už normalius kasetinius magnetofonus (pradinė kaina buvo apie 49 dolerius), turėjo nepaprastai mažą savikainą, o parduodamas buvo didžiuliais kiekiais.