Profsąjungų rūmai

Profsąjungų rūmai - toksai tipiškas stalininio ampyro pastatas, pastatytas pagal kokį tai tipinį projektą Vilniuje, ant paties Tauro kalno viršaus, kad iš tolo visiems matytųsi. Pastatas nebuvo gražus, bet buvo didelis ir nekokybiškas, skirtas visokiems kultūros renginiams.

Formaliai Profsąjungų rūmai buvo atidaryti 1963 metais, bet realiai dalis statybos darbų dar vyko iki 1971, o vėliau tie patys statybos darbai peraugo į nuolatinius, tačiau beviltiškus remonto darbus. Jau per pirmą dešimtmetį pastato sienos pradėjo skilinėti, taip pat kristi ir tinko gabalai nuo sienų. Pagrindinė priežastis buvo tai, kad pastatą statė sovietinės armijos kareiviai, kurių niekas neprižiūrėjo, tad mūrijimo skiedinys būdavo daromas nekokybiškai, cementas išvogtas, o ir pats skiedinys spėdavo atšalt ir sustingt. Daugelyje vietų, kai nukrisdavo tinkas, cementą iš tarpų tarp plytų būdavo laisvai galima iškrapštyti pirštu - jis būdavo silpnas, kaip smėlis.

Pastatas byrėjo ir dar sovietmečiu dalis jo pasiekė avarinę būklę, kur žmonės nebūdavo įleidžiami, nes galėdavo nukristi koks nors lubų gabalas ant galvos. Itin prastai buvo su vakarine pastato puse, kur iš išorės buvo nubyrėjusi didžiulė dalis tinko ir sienose buvo atsivėrę didžiuliai plyšiai.

Po to, kai Lietuva tapo nepriklausoma, pastatas pasiliko nomenklatūros perimtoms profsąjungoms, o paskui prasidėjo nepasidalinimai pastato nuosavybe. Kažkuriuo metu įvyko netyčinių gaisrų, per kuriuos sudegė dalis pastato perdangų, stogas ir panašiai. Paskui pastatas toliau buvo naudojamas, tiesa, labai ribota dalis - mažiau kaip pusė. Naudojamoje dalyje vykdavo itin pigūs renginiai (publikai, kuriai tinka renginiai griuvėsiuose), taip pat buvo nuomojami ofisų arba biurų patalpos (publikai, kuriai tinka ofisai griuvėsiuose).

Dar paskui pastatas buvo nugriautas.