Gyvybė

Straipsnis "Gyvybė" atitinka aukštus enciklopedijų standartus Daugiau apie Vikipediją

Visi straipsniai pagal pirmą raidę: A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į J K L M N O P Q R S Š T U Ų Ū V W X Y Z Ž 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

„Gyvybė - lytiškai perduodama ir neišvengiamai mirtina liga.“ - Nylas Geimanas

Gyvybė - daiktinio kūno bruožas atlikti biologinius vyksmus, iki kol jis pasiekia cheminę pusiausvyrą.

Šie kūnai gali būti sudaryti iš vieno mikroskopinio „gyvybinio vieneto“ (ląstelės), ar iš daug jų. Vienaląsčių ar daugialąsčių būtybių (organizmų) sandaroje yra dalelės, kurios atlieka specifinius procesus. Pavyzdžiui: dūjų apykaitą, arba kvepavimą, atlieka mitochondrijos organelė vienaląsčiose organizmuose, o daugialąsčiuose - organų visuma.

Organizmas, pasiekus cheminę pusiausvyrą, nustoja vykdyti metabolizmo procesus: gyvybės bruožas sustabdomas - organizmas nustoja gyvent, miršta.

Gyvybės pradžia

Moksliūnai beigi šventukai pilnai nesutaria kaip gyvybė susiformavo ar atsirado, ar iš kokios kosminės šiknos išlindo. Yra kelios teorijos:

Panspermija

Ši teorija teigia, jog visatoj buvoja gyvybė, kuri atvyko į mūsų pasaulį ar netyčia, per dangaus kūnus, ar tyčia, ateivių deka.

Šisai motyvas aptinkamas žaidime „Spore“.

Pirmykštės gyvybės sriuba

Teigiama, jog kadaise, Žemės vystymosi metu, archėjaus eone, susiformavo tinkamos sąlygos organiniam junginiam tapti gyvais mikroorganizmais. Būtybės atsirando iš vadinamosios „pirmykštės sriubos“, kitaip tariant: bybienės.