ISO-9001

ISO-9000 - tai standartų rinkinys, iš kurių esminis yra ISO-9001, kurio sinonimu tasai pavadinimas ir yra. Standartas nusako kokybės vadybos principus, o tuo pačiu - išties ir esminius bendrai vadybos ir valdomumo principus. Bendrai imant, standartas gali būti naudojamas, kaip visai nebloga geroji praktika, nors dažniau tai naudojamas, norint gauti popierių, kuris leistų skelbtis, jog esi baisiai kietas ir dalyvauti konkursuose.

Nuo seno vadyboje žinomas įvardinimas, kad yra popierinis, o yra ir tikras ISO-9000. Tai absoliučia dauguma atvejų standartas (tiksliau, jo sertifikatas) būna popierinis, su realybe mažai ką bendro turintis.

ISO-9001 standartas yra perleidžiamas kas keliolika metų, vis atnaujinant. Į naujesnes standarto versijas tarpais įtraukiama kažkiek naujų vadybos praktikų, o ilgainiui standartas truputį keičiasi link to, kad būtų paprastesnis ir mažiau formalus. Senais laikais formalumai ir formalios atitiktys būdavo esminė sertifikavimo sąlyga, gi dabar jau daugiau žiūrima realių dalykų ir vietoje formalumų remiamasi klausimu, ar darbuotojai turi pakankamas kompetencijas.

Patys bendriausi reikalavimai, kylantys tiesiai ar ne visai tiesiai iš standarto, būtų matyt tokie:

Turi būti atskiras žmogus, kuris būtų kokybės vadovas ir kuris užsiimtų visos įmonės gerinimu
Turi būti procesų ir veiklų aprašymai (grafinės ar tekstinės procedūros), kurie atitiktų realybę
Turi būti atsakingi ir įgalioti asmenys, kurie būtų tų veiklų/procesų savininkai
Turi būti atsekamumas ir kontrolė - paprastai kalbant, kokia nors darbų valdymo sistema
Klientų reikalavimai ir nusiskundimai turi būti kažkur užregistruojami ir išsaugomi
Darbuotojai turi būti mokomi ir turėti darbui tinkamas žinias
Veiklos ar procesai turi būti matuojami, naudojant rodiklius
Įmonė turi turėti veiklas, kurios skirtos ilgalaikiam gerinimui
Įmonė turi turėti legaliai įsigytą ISO-9001 standartą
Visi aukščiau išvardinti punktai turi būti patvirtinami audituojamais faktais, t.y., turi turėti patikimus ir auditui pakankamus įrodymus